Ji su šeima nuo 2000-ųjų gyvena keturių kambarių (78 kv. m) bute.
Raimonda už gruodį gavo 362 eurų sąskaitą, beveik šimtu eurų didesnę nei lapkritį. Tai mokestis tik už šildymą, nes karštas vanduo į Želsvos daugiabučius netiekiamas. Jį gyventojai šildo elektra.
„Turime du vandens šildytuvus – vonioje ir virtuvėje. Vonioje elektrinio gyvatuko nejungiame tik vasarą. Turime dieninį ir naktinį elektros tarifą. Už gruodžio mėnesį sumokėjome 108 eurus.
Bute pasikeitėme senus radiatorius. Iš vidaus apšiltinome sienas, bet kai kur atsiranda pelėsis, – pasakojo Raimonda. – Mano vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir jau ketino pavasarį atsisakyti šio sunkaus darbo. Kai gavome gruodžio mėnesio sąskaitą, jis man sako: „Žinai, man tas darbas toks mielas pasidarė“.
Moteris neabejinga neseniai į Želsvą iš Marijampolės atsikrausčiusios jaunos šeimos rūpesčiams: „Aš jiems sakiau, neišsigąskite šildymo kainos, nes pas mus auksiniai radiatoriai“.
Šie jauni marijampoliečiai tikėjosi, jog vos per 15 kilometrų esančioje gražiai tvarkomoje gyvenvietėje jų išlaidos bus mažesnės, tačiau, gavę šildymo sąskaitą už gruodžio mėnesį, jie buvo priblokšti, nes kaina buvo net šimtu eurų didesnė nei už lapkritį.
Už 77 kv.m būsto šildymą šeima turėjo mokėti 359 eurus, už elektrą – 140. Kadangi sutuoktiniai važinėja į darbą Marijampolėje, nedžiugina šoktelėjusios degalų kainos, be to, už įsigytą trijų kambarių butą reikia mokėti paskolą.
Gruodžio mėnesio sąskaitas gavę želsviečiai susirinko ir lygino jas su kaimynų sąskaitomis.
Mažesnių butų gyventojai irgi neapsidžiaugė. 36 – 49 kv.m būstų šildymas kainavo nuo 189 iki 277 eurų.
Viena pensininkė guodėsi, jog gerai, kad dar dirba, antraip neišgyventų.
Kai šildymo kainos taip drastiškai šauna į viršų, kai kurie želsviečiai norėtų savo butus atjungti nuo bendro šilumos tiekimo ir įsirengti autonominį šildymą.
Šiuose blokiniuose daugiabučiuose yra šeši gyventojai, jau senokai įsirengę autonominį šildymą, – iš namų kyšo kaminėliai.
Prieš trylika metų UAB „Didma“ iniciatyva vienos bendrovės specialistai atliko keturių daugiabučių termovizinius tyrimus ir nustatė pagrindinių šilumos nuostolių vietas.
Tąsyk nuotraukose raudona spalva tvieskė lauko pusės sienos, kampai, nesandarūs langai.
Prieš 51-ius metus tuometis „Želsvelės“ kolūkis, kuriam nuo 1954 iki 1991-ųjų vadovavo Vincas Marazas, buvo pirmasis Lietuvoje, pastatęs miesto tipo vienbutę bei daugiabutę mūrinę gyvenvietę.
Į gražiai tvarkomą Želsvą, turtingą kolūkį anuomet buvo vežamos ekskursijos ne tik iš Lietuvos.
Per pusšimtį metų, suprantama, blokiniai namai gerokai paseno. Gyventojai savo butus šiltino kaip kas galėjo.
„Aš – tik už renovaciją. Jos visi nori, bet viskas atsimuša į pinigus, ir žmonės dėl to nesutaria. Kai ką darėme ir patys. Laiptinėse nebėra radiatorių, išsimokėtinai atnaujinome namo stogą, įstatėme naujas lauko duris, pakeitėme rūsio ir laiptinės langus“, – vardijo Raimonda.
Didesnei renovacijai gyventojai paprasčiausiai neturi pinigų.
Želsviečiai kalbėjo, jog norėtų atsisakyti UAB „Didma“ paslaugų, nes šildymo kainos neadekvačios.
UAB „Didma“ gamybos direktorius Romualdas Kunickas teigė, jog šilumos tiekimo sutartis su Želsvos gyventojais pasirašyta iki 2025-ųjų šildymo sezono. Gyvenvietės katilinė kūrenama medžio granulėmis.
„Šilumos trasos yra renovuotos, namų šilumos punktuose šilumos energijos suvartotą kiekį apskaito galiojančią metrologinę patikrą turintys šilumos energijos apskaitos prietaisai.
2022 metų gruodį Želsvos daugiabučiai namai suvartojo 38 proc. daugiau šilumos energijos negu lapkritį.
Atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos nėra draudžiama. Tai sprendžiama pagal norminių dokumentų nustatytą tvarką. Aišku, atsijungimas gyventojams irgi kainuotų. Geriausia, kad tokį sprendimą priimtų viso namo, o ne atskirų butų gyventojai.
Daugiabučių renovacija sumažintų šildymo kaštus.
Želsvoje turime skolininkų. Pernai buvo neapmokėta trečdalis išrašytų sąskaitų. Kreipiamės ir į teismą, ir į antstolius, bet juk neiškeldinsi žmogaus iš buto“, – kalbėjo R.Kunickas.
Jis patikino, jog želsviečiai sąskaitas už sausio mėnesį gaus maždaug 20 proc. mažesnes.
„Sausis buvo kur kas šiltesnis, be to, sumažėjo kilovatvalandės bei kuro kainos“, – teigė UAB „Didma“ gamybos direktorius R.Kunickas.
„Kai prie 23 metus iš Marijampolėje nuomojamo buto atsikraustėme į Želsvą, vyras, atsimenu, sakė: „Dveji treji metai ir eisime mes iš tos Želsvos“. O dabar – nė už ką. Aš mieste nepritapau, Želsvoje man labai patinka“, – kalbėjo Raimonda su viltimi, kad brangymetis kada nors baigsis.
