„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie tai diskutavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.
Pasak M.Lingės, infliacijos ir atlyginimo kilimo iššūkiai kelia klausimų, kiek atspari yra vidurinioji klasė.
„Didelis dėmesys yra skiriamas padėti vargstantiems, skurstantiems – tam yra įvairios priemonės, kompensaciniai mechanizmai, paramos formos. Bet šiame laikotarpyje matome, kad yra sudėtinga tai vidurinei klasei. Rimtas iššūkis, kaip neleisti iškristi iš vidurinės klasės didelei daliai žmonių. Pagal atnaujintas prognozes matome, kad Lietuvos bankas pagerino tą vaizdą, koks buvo projektuojamas rugsėjį, yra daugiau optimistiškumo“, – aiškino jis.
85 proc. socialinio biudžeto yra skiriama išmokoms – pensijoms, paramoms.
„Europos Komisija, kai pateikė vertinimus apie Lietuvos pažangą, gerai vertino socialines išmokas skurdui. O kalbant apie viduriniąją klasę, kyla klausimas, ar mes galime projektuoti lūkestį, kad būtų galima siekti pagalbos ir jiems. Taip, mes turime, pavyzdžiui, elektros kompensavimo mechanizmą, kuris eina horizontaliai, bet ir pagal šildymo kompensacijų srautą matome, kad nebekalbame vien tik apie skurstančiuosius“, – aiškino M.Lingė.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad ir patys viduriniosios klasės žmonės turėtų stengtis ir būti už save atsakingi.
„Taip, mes turime padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, bet svarbu nepaneigti paties žmogaus pastangų būti atsakingam už savo gyvenimą, kad nebūtų „meškos paslaugos“. Nes vidurinės klasės žmonės yra tie, kurie turi išsilavinimą, jie mobilesni savo galimybėse keisti profesiją, darbą, apsispręsti. Šioje vietoje Vyriausybės politika turėtų kalbėti apie tų galimybių sudarymą“, – pabrėžė M.Lingė.
A.Butkevičius nesutiko, kad labiausiai per infliaciją gali nukentėti viduriniosios klasės atstovai. Esą jie puikiai suvokia tiek pokyčius valstybėje, tiek Europoje, tiek visame pasaulyje.
„Jei jie sugebėjo tam tikrose pareigose gauti didesnes pajamas, manau, jie jaučia ir tam tikrus pokyčius, ir galvoja, kaip juos toliau paveiks ekonominiai sunkumai ir neapibrėžtumas, esantis Europoje.
Gal tik išskirčiau namų ūkio dalį ir tas šeimas, kurios yra pasiėmusios paskolas, kada palūkanų norma buvo nulinė, o dabar palūkanos pradėjo augti. Dabar jie turi peržiūrėti savo šeimos biudžeto išlaidas. Matau tik šią grupę žmonių, kurie tikrai gali nukentėti“, – manė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Todėl jis neigiamai vertino valstybės paramą, pasirinktą amortizuoti infliaciją visiems gyventojams.
„Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko, Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijos buvo orientuotis į žmonių grupes, kurioms reikėtų padėti labiausiai“, – šnekėjo A.Butkevičius.
R.Lazutka antrino – labiausiai jaudintis reikėtų ne dėl viduriniosios klasės, o dėl tų, kurie turi labai menkas pajamas.
„Jiems tas kainų augimas yra labai sunkus, nes nėra pinigų. Jais reikia rūpintis labiausiai. Jie turi ir kitų įsiskolinimų – nesugeba susimokėti už tam tikras komunalines paslaugas, telefoną, kitus dalykus“, – vardijo Vilniaus universiteto profesorius.
„Visuomenei yra svarbu, kas bus su tais, kurių padėtis ypač bloga. Į juos didesnis valstybės politikos dėmesys yra ir turėtų būti nukreiptas – išmokų sistema orientuota būtent į juos“, – pridūrė R.Lazutka.
Šiuo metu energetikos kainos krinta, o kompensacijos toliau dalinamos visiems. Kaip aiškino M.Lingė, valstybė greičiausiai bandys peržiūrėti pinigų srautus.
„Vyriausybė jau projektuoja galimus pokyčius ir kompensavimo mechanizme – gali panaudoti mažiau numatytų pinigų. Pusmetis yra ta riba, kada priemonės, kurios yra suplanuotos, baigsis ir naujas mechanizmas atvers galimybę pasižiūrėti, gal yra kitokių, tikslingesnių modelių. Dabar didelės sumos pasiekdavo tuos, kuriems ne taip ir reikėdavo“, – komentavo jis.
A.Butkevčius patvirtino, kad išties reikėtų peržiūrėti valstybės pagalbos tikslingumą.
„Aš Seime siūliau: netaikykime paramos visiems gyventojams horizontaliai. Tikrai yra galimybės sukurti mechanizmą, kad 20 proc. Lietuvos gyventojų galėtų patys susimokėti už padidėjusią elektros ir dujų kainą. Teigiamai vertinu kompensacijos sistemą socialiai remtinoms šeimoms arba mažai pajamų gaunančioms šeimoms.
Antra mano pastaba buvo ta, kad 2023 m. išlaidos ne visos yra padengtos ilgalaikėmis pajamomis. Praeitus metus mes užbaigėme subalansavę pajamas ir išlaidas, dėl to, kad daug gavome infliacinių pajamų. Jei ekonominė situacija eitų blogėjančia linkme, gali iškilti grėsmė, kad mes neturėsime pakankamai pinigų suplanuotoms išlaidoms finansuoti“, – šnekėjo A.Butkevčius.
R.Lazutka pabrėžė, kad reikia skirti tas valstybės priemones, kurios yra laikinos (t. y. reakcijos į tam tikrus šokus, pvz., kainų augimą), ir tas, kurios yra pastovios.
„Kada yra reikalinga greita reakcija, sunku taikliai parengti kompensacijas, nes tai užimtų laiko. Galvoju, kad į tą kompensavimą, kuris dabar atrodo perteklinis, galima žiūrėti kaip į tam tikrą ekonomikos skatinimą – kadangi gyventojams liks daugiau pajamų, jie pirks daugiau. Žinoma, niekas negali ginčytis, kad kuo priemonės taiklesnės, tuo geresnės. Daug svarbiau yra ilgalaikės priemonės“, – kalbėjo jis.
