Socialdemokratų frakcijos narė Rasa Budbergytė pasiūlė leisti žmonėms pasiskolinti tam tikrą savo sumokėtų mokesčių sumą, leisti jų kurį laiką nemokėti arba juos sumažinti. Anot jos, centriniams bankams didinant palūkanų normas, brangsta ir būsto bei kitų paskolų, lizingo įmokos, kas apsunkina finansinę padėtį žemesnių ir vidutinių pajamų namų ūkiams.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad jei gyventojams taptų itin sunku mokėti paskolas, būtų galima svarstyti prailginti paskolos įmokos atidėjimo laikotarpį.
Jo teigimu, Lietuvoje yra sukurti pagalbos instrumentai skirti padėti įsigyti būstą – paramos būsto įsigijimo programa mažesnes pajamas gaunantiems asmenims, paskata jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą regionuose. Taip pat egzistuoja galimybė atidėti paskolos mokėjimo laikotarpį. Esant poreikiui, būtų galima svarstyti šį terminą prailginti.
Pagalbai jau per vėlu?
Lietuvos ekonomikos ekspertai irgi sureagavo į politikų svarstymus. Kaip portalui lrytas.lt teigė Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas Marius Jansonas, asociacija jau seniai bando atkreipti valdančiųjų dėmesį į paskolas mokančius gyventojus, o dabar pastariesiems – dar sunkesni laikai.
„Mes šį klausimą kėlėme prieš kelerius metus, bet nei Finansų ministerija, nei Lietuvos bankas nepripažino, kad reikia kažką daryti. Kalba tik dabar, kai jau šaukštai po pietų, kai jau žmonės vėluoja grąžinti paskolas. O dar kol priims įstatymus, praeis metai ir būsime jau išėję iš šios krizės – kaip visada“, – piktinosi M.Jansonas.
Jis tvirtino, kad asociacija Lietuvos bankui ir Finansų ministerijai siūlė ne vieną variantą, kaip padėti su finansiniais sunkumais susiduriantiems lietuviams, tačiau nė vienas nebuvo patvirtintas.
„Dabar susiduriame su tuo pačiu reiškiniu, kuris buvo 2008–2009 metais, kai nekilnojamojo turto (NT) kainos nebeauga, o pradeda kristi. Žmonės jau nebegali parduoti savo NT už tą kainą, už kurią pirko, kad galėtų atsiskaityti bankui.
Ir tai – tik metų pradžia. Gali būti, kad prasidės dar viena banga, kai bankai bus blogi, nutraukinės kredito sutartis, o valstybė neturės jokių įrankių“, – prognozavo Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.
Todėl, pasak jo, dabar galvoti apie pagalbą gyventojams jau išties per vėlu.
„Ant kiek silpna mūsų Lietuvos banko sistema. Mes netgi raštu kreipėmės į Lietuvos banką su prašymu, kad trijų mėnesių kredito atostogos nieko nesprendžia. Lietuvos bankas nesugebėjo pratęsti kredito atostogų Lietuvos žmonėms bent iki šešių mėnesių. Klausimas, kas tai draudžia?
Prieš mėnesį sakėme: galvojam, darom kažką, nes bus blogai. Mus vėl patikino, kad jokių problemų nėra, kad bankai neturi informacijos, kad žmonės vėluotų mokėti. Jie laukia, kol degs namas“, – rėžė M.Jansonas.
Paskolai naudotų pensijos pinigus
Pašnekovas nepagailėjo kritikos ir Lietuvos pensijų kaupimo sistemai. Esą jei žmonės neturėtų privalomai kaupti lėšų antrojoje pensijų pakopoje, atliekamus savo pinigus galėtų skirti paskoloms apmokėti.
„Tie žmonės, kurie neturi pinigų, galbūt nepamatuotai pasiėmė per didelius kreditus. Įsivaizduokite, pensijai kas mėnesį kaupia 90 eurų. Per metus tai yra 1080 eurų. Galbūt kažkokiai šeimai tai yra trijų keturių mėnesių įmoka bankui.
Nuo 2019 metų mūsų pagrindinė rekomendacija buvo, kad žmonės turi pirma kaupti ne pensijoms, o grąžinti skolas, investuoti į savo karjerą, finansinį raštingumą“, – pabrėžė M.Jansonas.
Jis pridūrė, kad kaupti pensijai svarbu, bet tą daryti reiktų gerai apsvarsčius savo finansines galimybes.
„Galbūt žmonėms per krizes užtenka neįgrimzti į skolas, kad bankai nenutrauktų kreditų. Kai kurie žmonės net nežino, kad juos įtraukė, nesupranta, kad jiems nuskaitė tuos procentus. Darosi Laukiniai Vakarai. Žmonės kantrūs, laukia, kol bus tikrai blogai – tada išeis su šakėm. Bet tada jau bus per vėlu“, – pabrėžė M.Jansonas.
Jo skaičiavimais, pensijų fonduose žmonės sukaupia apie 7–10 tūkst. eurų. Tie pinigai išties praverstų mokant paskolas.
„Pirma reikėtų turėti vadinamas finansines pagalves imant kreditus, kad krizės ar nedarbo metu žmonės galėtų išgyventi bent šešis mėnesius. Ir tik tada pradėti investuoti. O dabar prisirašo pensijų, gyvybės draudimų, kreditų... Visko turi, bet pinigų – ne. O paskui atsitinka nedarbas, krizė, ir jie patiria nuostolius“, – įsitikinęs Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.
Grėsmė euro stabilumui
Kiek kitokios nuomonės Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus. Jo teigimu, valstybė neturėtų padėti paskolas mokantiems piliečiams, nes tai galėtų sukelti dar didesnę infliaciją.
„Europos Centrinis Bankas (ECB) padidino palūkanų normą ne tam, kad kam nors pakenktų ar sukomplikuotų padėtį gyventojams. Palūkanų normos padidinimas 0,5 proc. asmeniui, kuris yra paėmęs kreditą standartiniam būstui įsigyti, per mėnesį kainuotų papildomus 20 eurų.
O atlyginimai pas mus ūgtelėjo apie 120 eurų. Ko gero, metų gale vidutinis darbo užmokesčio prieaugis šiais metais bus dar didesnis ir sudarys apie 13 proc. Tai reiškia, kad darbo pajamų priaugiai gyventojams tikrai leidžia susitvarkyti su išaugusia kredito našta“, – tikino A.Bartkus.
Be to, jo manymu, dėl padidėjusios kredito naštos žmonėms užteks tiesiog pakeisti savo vartojimo įpročius.
„Žmonės, kurie pasiims kreditus naujam būstui įsigyti, įsigys ekonomiškesnį, paprastesnį būstą, ne tokį įmantrų. Kitaip sakant, iš prabangos segmento yra pereinama į ekonomiškesnių prekių segmentą. Atlyginimai augs ir kitais metais, ir gyventojams tas kreditas natūraliai turėtų būti pakeliamas“, – tvirtino ekonomistas.
Anot A.Bartkaus, bet kokios šalies dirbtinės intervencijos į šią rinką tik nulemtų dar daugiau sunkumų.
„Tai reiškia, kad statybininkai ir visi kiti nespaus žaliavų tiekėjų, kitų veikėjų dėl kaštų, neminimalizuos jų, nes visi žinos, kad vartotojams bus suteikta pagalba.
Nepamirškime, kad infliacija yra kliūtis euro kaip valiutos stabilumui. Jei norime, kad ECB vaistas nuo infliacijos, t. y. aukštesnė palūkanų norma, suveiktų ir mes šį sunkų laikotarpį išgyventume, neužkirskime šio vaisto veikimui kelio, nesukurkime dirbtinių pagalbos mechanizmų, kurie taptų kliūtimi“, – šnekėjo A.Bartkus.
Ir nors ekonomistas pabrėžė nesuprantantis, kodėl antrosios pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje tapo privalomas, leidimas žmonėms nustoti kaupti nepagelbėtų jiems mokant paskolas.
„Jeigu žmogus yra kaupęs apie dešimt metų, tai gal neracionalu leisti jam pasitraukti. Kitas dalykas, jei žmogus įsitikina, kad jis turėjo labai rožines svajones dėl savo darbo užmokesčio perspektyvos, o darbo užmokestis išėjo gan kuklus – tada reiktų leisti jam pasitraukti iš kaupimo, jei nepraėjęs laiko tarpas.
Tačiau ECB ir Europos Sąjungos kvietimas yra ištraukti perteklinį vartojimą, daryti jį saikingesnį, smukdyti rožinius ateities lūkesčius, struktūrinti ekonomiką, ją vesti nuo prabangos prekių prie būtinųjų ir ekonominės klasės segmentų.
Toks uždavinys geras, nes jis turėtų apriboti infliaciją. Kitu atveju, ant kortos pastatytas euras. Juo labiau kad padėtis nėra nei tragiška, nei kokia, todėl jokių papildomų intervencijų dabar nereikia“, – pabrėžė pašnekovas.
