Dviejų kambarių bute gyvenanti moteris juokauja, kad sulaukus garbaus amžiaus šiluma kaulų tikrai nelaužo.
„Visi nori šiltai, komfortiškai gyventi, nesvarbu, kiek kam metų, bet senoliai kaip maži vaikai – norisi namuose daugiau komforto. Prieš šešerius metus pakeitėme senus langus į sandarius, iškart pasidarė šilčiau. O kai atnaujino miesto šilumos tinklus ir name buvo sureguliuotas šilumos punktas, dabar išvis nesiskundžiu – namuose tikrai šilta, net minčių nekyla, kad radiatoriai būtų per vėsūs, o anksčiau tai kartais pasitaikydavo“, – pasakoja kėdainiškė.
Šiemet neįprastai šilta žiema kol kas leidžia gyventojams lengviau atsipūsti – sąskaitos už šildymą gerokai mažesnės, nei manyta šildymo sezono pradžioje. Mažesnes sąskaitas gali nulemti ne tik oro temperatūra, bet ir laiku modernizuoti šilumos tiekimo tinklai. Tuo gali pasigirti ir Kėdainiai, 2019 m. įgyvendinę miesto šilumos tinklų modernizavimo projektą, kurį finansavo Europos Sąjungos (ES) fondai.
„Tuo metu miesto šilumos tiekimo tinklų būklė buvo itin bloga. Daugelio rekonstruotų trasų amžiaus vidurkis siekė beveik 40 metų, bet kuriuo metu galėjo trūkti susidėvėję vamzdynai, dėl to būtų nutrauktas šilumos tiekimas miesto gyventojams. Be to, dėl senų vamzdynų buvo sunku užtikrinti tolygų ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams“, – pasakoja projektą įgyvendinusios „Panevėžio energijos“ Investicijų valdymo skyriaus viršininkas Virginijus Petraška.
Pasak jo, šiuo metu bekanaliu būdu rekonstruota apie 58 proc. „Panevėžio energijos“ prižiūrimų šilumos tiekimo tinklų Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Siekiamybė yra rekonstruoti visus šilumos tinklus – tam reikia didžiulių investicijų.
„ES investicijos šilumos tinklų rekonstrukcijai būtinos, nes šilumos tinklai daugelyje Lietuvos miestų yra seni, nusidėvėję, juos būtina rekonstruoti. O investicijos į tokio pobūdžio projektus yra didžiulės, tad be ES investicijų šilumos tinklų rekonstravimas būtų vykdomas mažesne apimtimi ir užsitęstų ilgesnį laikotarpį“, – sako V.Petraška.
Renovacija naudinga ir gyventojams
Modernizuojant šilumos tinklus gaunama dviguba nauda – ne tik mažinami šilumos tiekimo nuostoliai, bet ir padidinamas šilumos tiekimo patikimumas.
Visa tai atsispindi ir mažesnėse gyventojų sąskaitose už šildymą.
„Modernizuojant šilumos tiekimo tinklus seni vamzdynai keičiami naujais, šiuolaikinius kokybės reikalavimus atitinkančiais vamzdynais. Dėl to mažėja šilumos tiekimo nuostoliai, o šilumos tiekimas gyventojams tampa kokybiškesnis, tolygesnis. Be to, sumažėjo ir šilumos gamybos apimtis – naudojant mažiau kuro patiriamos mažesnės sąnaudos, vadinasi, mažėja ir šildymo kaina, o tai itin aktualu gyventojams“, – aiškina V.Petraška.
Kėdainiškė Vanda L. prisimena, jog iki šilumos tinklų modernizavimo pasitaikydavo atvejų, kad vieni kaimynai skųsdavosi namuose šąlantys, o atokiau gyvenanti dukra – kad per karšta. Šiuo metu tokių skundų nebegirdėti – radiatoriai visiems šyla kur kas tolygiau.
„Nemoku apsakyti, kas pasikeitė, – tiesiog komfortiška būsena. Ar lauke 5, ar 15 laipsnių šalčio, namuose vienodai gera būti. Gal ir patys labiau išmokome tą šilumą vertinti – neuždengti radiatorių užuolaidomis ar kokiais baldais. O ir sąskaitos už šildymą buvo pradėjusios mažėti. Turbūt ir dabar mažiau žmonės mokėtų, jei ne Putino karas Ukrainoje“, – sako Vanda L.
V.Petraškos teigimu, norint maksimaliai efektyvaus šildymo daugiabučiuose namuose, būtina atnaujinti ne tik šilumos tiekimo tinklus.
„Tik atnaujinus visą šildymo sistemoje dalyvaujantį kompleksą galima tikėtis komforto ir sumažėjusio šilumos kiekio naudojimo. Tad reikia ne tik šilumos tiekimo tinklų, bet ir šilumos punktų bei pačių pastatų ir juose įrengtų šildymo prietaisų renovacijos“, – pabrėžia jis.
„ES investicijos žalesniam ir taupesniam gyvenimui“ – Finansų ministerijos inicijuota kampanija, kuria siekiama visuomenei pristatyti sėkmingai įgyvendintus tvarius energetinius ir renovacijos projektus. Žaliasis kursas, nukreiptas ir į tvarios energetikos skatinimą, yra vienas Lietuvos prioritetų, o jau 20 metų Lietuvai teikiamos ES investicijos ne tik skatina žalius pokyčius, padeda įdarbinti saulę bei vėją, šildymui naudoti energetiškai efektyvesnius įrenginius, bet ir leidžia džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis.
