„Sukčiai nuolat keičia sukčiavimo būdus ir šiuo metu gyventojus atakuoja naudodami klasikinį būdą – pasitelkę sukčiavimą telefonu ir garso ryšiu. Skambinantys asmenys prisistato banko, policijos, prokuratūros ir kitų įstaigų darbuotojais ir informuoja apie neva neteisėtas operacijas sąskaitoje ar bandymus atlikti pavedimą iš kliento sąskaitos. Taip stengiamasi sukurti psichologinio šoko būseną, čia pat pasiūlant fiktyvią pagalbą“, − sako Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.
Pasak Ž. Augonės, išskirtinis pastarojo meto telefoninių sukčių bruožas – jie dažniausiai į gyventojus iš karto kreipiasi ir bendrauja tik rusų kalba, nes absoliučia dauguma atvejų skambinama ne iš Lietuvos, tam pasitelkiamos įvairios nuotolinio bendravimo programėlės, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Viber“.
„Pastebime, kad tokių atakų metu dažniausiai nukenčia rusakalbiai Lietuvos gyventojai ir manome, kad rusiškai kalbantys sukčiai sąmoningai renkasi atakas prieš šalies gyventojus, kurie turi rusiškus vardus ir pavardes. Į sukčių akiratį yra patekę ir iš karo niokojamos Ukrainos į Lietuvą atvykę asmenys“, − komentuoja saugumo ekspertė.
Paskambinus telefonu ar nuotolinio bendravimo programėle, pirminis sukčių tikslas yra sukelti įtarimus, neva iškilo reali grėsmė prarasti pinigus arba susilaukti teisėtvarkos pareigūnų dėmesio dėl sąskaitoje atliekamų neteisėtų veiksmų. Jei gyventojai užkimba ant šio kabliuko, sukčiai žengia antrą žingsnį – prisistato banko saugumo ekspertais, pažada pagalbą ir siūlosi išspręsti kilusias problemas.
„Dažnai sukčiai primygtinai reikalauja gyventojų savo mobiliuosiuose įrenginiuose įsidiegti nuotolinio valdymo programėles, pavyzdžiui, „AnyDesk“, kad būtų galima lengviau suteikti fiktyvią paslaugą ar konsultaciją.
Tokia programėlė suteikia galimybę sukčiams kliento įrenginio ekrane matyti sąskaitų likučius ir jų numerius, suvedamus slaptažodžius, interneto banko prisijungimo duomenis. Programėlė taip pat leidžia valdyti patį įrenginį, t. y. formuoti pavedimus, sąskaitų išrašus, keisti operacijų limitus, užpildyti paraišką paskolai gauti ir panašiai“, − sako Ž. Augonė.
Pasak ekspertės, asmeninių duomenų atskleidimas yra kritinis momentas, nes tai atlikus iškyla reali grėsmė prarasti savo lėšas ir patirti finansinių nuostolių.
„Gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, jokiu būdu nereikia skubėti atlikti tokių veiksmų“, − sako „Swedbank“ atstovė.
Ž. Augonė primena pagrindinį sukčių atpažinimo būdą − banko darbuotojai niekuomet patys neskambina gyventojams prašydami atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos. Svarbu žinoti, kad bankui nereikia klientų sutikimo tam, jog būtų atšaukta ar sustabdyta mokėjimo operacija.
„Saugokite savo prisijungimo priemones: kodus įsiminkite, o ne užsirašykite, niekam jų neatskleiskite, apsaugokite savo išmaniuosius įrenginius ekrano užraktu ir niekuomet neskubėkite suvesti turimos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenų.
Prieš suvesdami „Pin1“ ar „Pin2“, įdėmiai perskaitykite, kam duodate sutikimą, kadangi toks tvirtinimo būdas atitinka jūsų asmeninį parašą. Jei praradote prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjote įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui bei informuokite policiją“, − pabrėžia „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.
