„Kaip rodo bendras vidurkis nuo pensijų kaupimo antroje pakopoje pradžios, tai, išvedus vidurkį, koks yra augimas ir kiek galima uždirbti iš fondo kaupiant, pinigų grąža sudaro 5,8 proc., kai tuo metu išvedus infliacijos rodiklį, ji yra 3,3 proc.“, – trečiadienį TV3 televizijai teigė M. Lingė.
Jis aiškino, kad skirtingais metais yra matomas uždarbio iš pensinių fondų svyravimas ir tai sukelia streso bei nežinomybės, tačiau sistema yra kurta 25–30 metų perspektyvai ir rezultatai turi pasiteisinti būtent per įvardintą laikotarpį.
„Taip (ilgainiui fondai auga labiau, nei nuvertėja pinigai – ELTA). 2021 m., t. y. rekordinis uždarbis, 21 proc. augimo, tad matome, kad tai buvo patys geriausi metai, nes 2020 m. buvo 19 proc. Jeigu žvelgtume į laikotarpį, kai buvo fiksuojami neigiami kritimai, tai turėtume 2008 m., kas yra savaime suprantama, 19 proc. kritimą, bet paskui vėl kitais metais jis atsistatė į 17 proc. augimą.
Tai tas svyravimas, be abejonės, sukelia ir streso, ir nežinomybės, bet turbūt tokių diskusijų 2021 m., kada matėme tą augimą, nebuvo. Visus tenkino matomi skaičiai, juo labiau kad tai yra apsisprendimo teisė, tai yra ilgalaikė investicija. Kuriant šią sistemą buvo kalbama, kad reikia žiūrėti į 25–30 metų perspektyvą, jog ji pasiteisintų šiuo laikotarpiu“, – sakė konservatorius.
M. Lingė pažymėjo, kad šios Vyriausybės programoje yra aiški nuostata – sistemos pastovumas, tad pensijų kaupimo sistemoje pokyčių nereikėtų.
„Aišku, pirmaisiais metais turbūt buvo gundoma įtraukti kuo daugiau žmonių, sugebėdavo įtikinti net ir priešpensinio amžiaus asmenis. Bet mūsų Vyriausybės programoje yra aiški nuostata – sistemos pastovumas. Nesiblaškykime. Per 19 metų trylika kartų keisti tarifai, tai kuo daugiau aiškumo ir pastovumo nebus sistemoje, tuo tas blaškymasis nei patiems fondams leis užtikrinti veiklą, nei žmonėms bus lengviau apsispręsti“, – tvirtino jis.
A. Sysas: įsitraukimas į pensijų kaupimo fondus turi būti savanoriškas
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad kaupimas pensijų fonduose turi būti savarankiškas. Dabartinėje sistemoje jis tikina nematąs socialinio teisingumo, o tokia formulė, kokia dabar yra Lietuvoje, pasak parlamentaro, matoma tik Lotynų Amerikos šalyse.
„Tai savanoriškas pensinis antrosios pakopos draudimas. Bet valstybė privalomai žmones įtraukia, pats atsisakyti gali tik po 3 ar 4 įspėjimo. Visada laikiausi tos taisyklės ir teikiau pasiūlymus, kai buvo taisomi įstatymai, kad tie, kas nori, ateina ir dalyvauja“, – sakė A. Sysas.
„Tokios formulės ir sistemos buvo Lotynų Amerikoje ir postsocialistinėse šalyse. Daugiau nerasite nei Vokietijoje, nei Olandijoje, nei Švedijoje, kurios pristatomos kaip pavyzdžiai“, – pridėjo jis.
Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis.
Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.
Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t. y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Dalyvaujantys II pakopoje minimalia apimtimi toliau kaupia savo lėšomis kasmet didėjančiomis įmokomis (nuo 1,8 proc. iki 3 proc.) ir gauna valstybės skatinamąją įmoką, per 5 metus padidėsiančią nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.
Dalyvavę iki 2018–12-31 gali apsispręsti nebekaupti II pakopoje, pasirinkę vieną iš dviejų variantų – stabdyti tolesnį įmokų mokėjimą, o sukauptą turtą palikti toliau investuoti II pakopos pensijų fonde arba sukauptas lėšas grąžinti „Sodrai“ ir tokiu būdu atstatyti prarastus „Sodros“ vienetus bei įsigyti papildomų, jei sukaupta suma yra didesnė nei „Sodros“ pervestos įmokos.
Grąžinus sukauptas lėšas „Sodrai“, II pakopos pensijų fonde galima pradėti kaupti iš naujo.
