Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo pašnekovai.
Didelių sunkumų turėtų išvengti
Kylant paskolų palūkanų normoms pavieniai gyventojai kreipiasi į kredito įstaigas ir sako susiduriantys su sunkumais, todėl prašo pakeisti sutarties sąlygas, tačiau masiškai tai nevyksta.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, tai lemia žemi nedarbo rodikliai, stipri darbo rinka, vis kylantys atlyginimai, tad tikėtina, jog ir toliau gyventojams dėl brangstančių paskolų didelių problemų nekils.
Tai patvirtino ir Lietuvos banko pinigų politikos skyriaus vyresnysis ekonomistas Rokas Kaminskas: „Nematome vadinamųjų blogų paskolų kiekio išaugimo. Šiek tiek yra padidėję paskolų, kurių kredito rizika didesnė, bet kol kas didelės grėsmės nematome. Visgi sudėtinga prognozuoti, kaip situacija keisis toliau.“
Tuo metu Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys tokiomis įžvalgomis piktinosi.
„Galime tikėtis, kad dalį problemos padengsime didesniais uždarbiais ar papildomais darbais. Galbūt šeimos nariai susiras papildomus darbus. Žodžiu, žmonės išeitį ras.
Bet kyla klausimas – kaip socialiai paskirstyta ši palūkanų normų augimo našta. Sunkiausiai gyvenantiems visada tokios ekonominės naujienos kerta skaudžiausiai, tad turime galvoti apie juos. Jiems šis palūkanų normų augimas gali būti žudantis“, – pareiškė K.Kupšys.
Lietuvoje palūkanos aukštesnės
K.Kupšys atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje, taip pat ir kitose Baltijos šalyje, paskolų palūkanos yra gerokai aukštesnės nei kitose valstybėse.
„Dėl to galime piktintis besitęsiančia bankų sektoriaus koncentracija. Didieji bankai diktuoja sąlygas, o vartotojas neturi pasirinkimo, todėl visi kasmet ir permokame milijonus eurų.
Visas bankų sektorius yra sutelktas didžiųjų bankų rankose, o ne dešimties ar keliolikos vidutinių bankų. To pasekmes jaučiame savo pečiais. Reikia plėsti vartotojų galimybes rinktis“, – kalbėjo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys.
Tačiau E.Čipkutė tikino, jog priežasčių, kodėl palūkanos Lietuvoje didesnės, yra gerokai daugiau: „Mūsų šalis yra maža ir mūsų šalies kredito reitingas yra mažesnis nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar Liuksemburgo. Ten palūkanos gyventojams ir verslui yra gerokai mažesnės.
Kredito įstaigoms finansų rinkos skolina pinigus atsižvelgiant į šalies kredito reitingą. Tad šalyje veikianti finansų įstaiga negali skolintis pigiau nei pati valstybė, o tai atitinkamai matome ir galutinėje palūkanų normoje.
Mūsų regionas turi rizikų, tai ir geografiniai ir istoriniai aspektai, bet Lietuva nėra išskirtinė, tokia pati situacija yra ir Latvijoje, ir Estijoje.“
Tuo metu R.Kaminskas akcentavo, kad Lietuvoje dauguma palūkanų yra kintamos ir jas sudaro dvi dedamosios – EURIBOR ir bankų marža. EURIBOR visoms šalims yra vienodas, tad skirtis gali tik bankų maržos.
„Prieš keletą metų Lietuvoje situacija buvo stipriai pablogėjusi, nes iš esmės buvo likę tik du bankai, duodantys būsto paskolas. Tad palūkanų normos tada tikrai atrodė nenatūraliai, bet vėliau įsitraukė daugiau žaidėjų ir, pavyzdžiui, 2020 m. matome mažesnes maržas“, – aiškino ekonomistas.
Už indėlius beveik nieko negauna
K.Kupšys piktinosi iir tuo, kad metai iš metų bankų pelnai auga, tačiau už indėlius palūkanų vis dar daugelis nedidina.
E.Čipkutė aiškino, jog viso to priežastis – Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimas spausdinti daug pinigų, siekiant susitvarkyti su pandemijos pasekmėmis. Tad dabar kredito įstaigoms turint daug indėlių nėra motyvacijos pritraukti naujų, todėl ir siūlomos palūkanos už juos nėra didelės.
Ir iš tiesų 12 mėnesių EURIBOR jau viršija 3 proc., tačiau daugelis bankų vis dar siūlo beveik 0 proc. palūkanas už indėlius. Pasak R.Kaminsko, kadaise šie skaičiai buvo panašūs, tad jei dabar EURIBOR siekia 3 proc., panašų procentą turėtume matyti mokamą ir už indėlius.
„Yra bankų, kuriuose jau dabar siūlomos apie 3 proc. indėlių palūkanų normos, todėl reikia kreiptis į bankus ir ten laikyti indėlius“, – patarė Lietuvos banko ekonomistas.
K.Kupšys replikavo ir šiuos paaiškinimus: „Galima susidaryti gražią išvadą – bankai pelnosi ne tik iš kreditų, bet ir iš pigių indėlių. Tai eilinis priminimas, kad koncentruota bankų rinka mums visiems yra nenaudinga.“
Palūkanos dar kils
Lietuvos banko ekonomisto manymu, šiuo metu apie 2,8 proc. siekiantis 6 mėn. EURIBOR šiemet dar galėtų pakilti virš 3 proc., bet ilguoju laikotarpiu turėtų sugrįžti į maždaug 2,5 proc. lygį.
„Bet viskas priklausys nuo ECB sprendimų, o ECB sprendimai priklausys nuo ekonomikos ir infliacijos perspektyvų. Jeigu ekonominė situacija užkais, palūkanos gali kilti, jei infliacija staiga kris, palūkanų normos gali imti mažėti“, – teigė R.Kaminskas.
Anot jo, tai paveiks nekilnojamojo turto (NT) rinką, o pokyčius matome jau ir dabar – rinka ima stabilizuotis, pirkėjai įgauna didesnę derybinę galią. Jei anksčiau gyventojai nerasdavo ko pirkti, mat viskas jau būdavo iššluota, dabar pasirinkimų yra daugiau, dėl kainos galima ir pasiderėti.
„Lūkesčiai turėtų vėsti, NT rinka taip pat“, – sakė jis.
