„Turime problemą, kad politinis ciklas yra antrame etape, t. y. mes artėjame link rinkimų. Pirmiausia, pavasarį turėsime savivaldos rinkimus, o paskui 2024 m. – dar dvejus visuotinius rinkimus. Tai aišku, kad susitarti dėl tokios svarbios struktūrinės reformos, kaip Mokesčių reforma, būkime realistai, bus sudėtinga“, – pirmadienį interviu „Delfi televizijai“ teigė V.Vasiliauskas.
„Todėl sakyčiau, kad jeigu pavyktų (įgyvendinti bent dalį mokestinių pakeitimų – ELTA), tai nekilnojamo turto mokestis būtų tikrai į temą“, – pridūrė jis.
Buvusio premjerės patarėjo vertinimu, šiuo metu reikėtų pasižiūrėti, kaip viskas rutuliosis artimiausius dvejus metus ir daug aiškinamojo darbo reikalaujančius pakeitimus atidėti naujam politiniam ciklui. Pasak jo, taip pat reikia sutarti, kaip Mokesčių reformą įsivaizduoja Prezidentūra ir kaip vykdomoji valdžia.
„Mūsų situacija pakankamai neapibrėžta. Mes turėjome įvairias krizes. Tai, aš sakyčiau, geriau būtų luktelėti ir susitarti, ką ir kur mes norime keisti, nes mes kalbame, kad reikia Mokesčių reformos, bet tie supratimai skiriasi 180 laipsnių. Kaip, pavyzdžiui, įsivaizduoja Prezidentūra mokesčių reformą ir kaip įsivaizduoja vykdomoji valdžia. Mano galva, Prezidentūros įsivaizdavimas yra kaip tik mažinti perskirstymą. Tai gerai būtų susitarti, kaip mes įsivaizduojame naujus pokyčius“, – sakė buvęs LB valdybos pirmininkas.
V.Vasiliauskas tvirtina, kad būtų galima priimti Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kuris, jo manymu, turi būti visuotinis.
„Mano galva, nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti pakankamai paprastas, jis turėtų būti iš tikrųjų visuotinis. Nereikia ten galvoti apie įmantriausias neapmokestinimo metodikas. Mano galva, čia yra iš tikrųjų didelis rezervas. Turi būti paprastas visuotinis mokestis, ir tiek žinių“, – aiškina buvęs premjerės patarėjas.
„Mūsų mokesčių sistema yra tokia, kad mes esame labai priklausomi nuo vartojimo mokesčių, t. y. nuo netiesioginių mokesčių, visų pirma, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų. Apskritai, Lietuvoje mokesčiais mes perskirstome maždaug 30 proc. bendro vidaus produkto. Tai yra mažai, todėl metai iš metų tarptautinis valiutos fondas visą laiką rekomenduoja didinti pajamas iš tiesioginių mokesčių – nekilnojamo turto mokestis, įvairūs aplinkosauginiai mokesčiai. Tai, mano galva, yra žingsnis, kurį seniai reikėjo žengti ir kuris, tikiuosi, bus žengtas“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad 2021 m. vasarį Finansų ministerijai subūrus Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, kaip koreguoti šalies mokesčių sistemą.
Grupę sudarė 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Nors Finansų ministerija šių metų pradžioje skelbė, kad jau analizuoja bei sistemina mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje pateiktus siūlymus, vėliau imta akcentuoti, kad atsižvelgiant į Rusijos karą Ukrainoje, išaugusį neapibrėžtumą regione – šis laikas nėra tinkamas kalbėti apie mokesčių modelio pokyčius.
Pastabų, kad Lietuvos mokesčių sistema turi „spragų“ ir ją „geriau greičiau, nei vėliau“ reikėtų koreguoti yra išsakęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, Lietuvoje išlieka aukštas PVM atotrūkis, nėra tinkamo nekilnojamojo turto mokesčio, taip pat surenkama mažai aplinkosaugos mokesčių.
Finansų ministerija praeitų metų gruodžio pradžioje pateikė patikslinti įstatymo pakeitimus dėl tradicinio gyventojų NT mokesčio modelio įvedimo, kuriuo siūloma apmokestinti atskirus NT objektus, o ne bendrą jų verčių sumą.
Po patikslinimo teikiamame įstatymo projekte numatyta, kad žmogus už gyvenamąjį būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija tos konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos) – mokesčio nemokėtų (ankstesniame siūlyme buvo numatytas 0,03 proc. tarifas). Tokiu būdu, pusė šalies gyvenamųjų būstų, kuriuose deklaruota gyvenamoji vieta, būtų neapmokestinama.
Pagal atnaujinto projekto nuostatas, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo vieną medianą viršijančios būsto vertės. Jeigu būsto vertė siektų nuo vienos iki dviejų medianų mokestinis tarifas būtų 0,06 proc. Vertei viršijančiai dvi medianas būtų taikomas 0,1 proc. tarifas.
Siūloma, jog priėmus įstatymų pakeitimus Seime, pirmosios NT mokesčio deklaracijos pagal pakeistą modelį gyventojus pasiektų 2026 metais.
