Sprendimas išsiskirti rinkoje pasiteisino
Elektros energijos tiekėjai naujiems klientams, arba tiems, kurie sutartis pasirašė pirmajame elektros rinkos liberalizavimo etape, siūlo elektros tiekimo kainas fiksuoti nebe pusmečiui, metams ar dvejiems, bet 36 ar net 84 mėnesiams.
Bendrovė „EGTO energija“ pasirinko kitą kelią – dvejojantiems, kokiam laikotarpiui ryžtųsi įsipareigoti arba svarstantiems tiesiog laukti ir stebėti situaciją rinkoje, pasirašyti neterminuotas sutartis – taip užsitikrinti palankiausias, rinką atitinkančias elektros tiekimo kainas, kokybišką aptarnavimą, bet neįsipareigoti ilgiems metams.
Kaip paaiškino bendrovės Pardavimų komando vadovė Rūta Šulmienė, net ir esant aukštos elektros energijos tiekimo kainoms, pasirašyti ilgalaikių sutarčių tikslo nėra, mat rinka nuolat kinta, tad klientai mokėdami fiksuotas kainas už elektrą ilguoju laikotarpiu galiausiai gali gerokai permokėti.
Spalio ir lapkričio mėnesiais „EGTO energija“ klientai džiaugėsi pasirinkę „Nord Pool“ biržos kainą. Tuo metu ši buvo pakankamai stabili, tad jiems pavyko sutaupyti nuo 30 iki 50 eurų, lyginant su pasirinkusiais fiksuotas elektros tiekimo kainas.
Beje, elektros kaina biržoje „Nord Pool“ keičiasi kas valandą, taigi, ir bendrovė jas perskaičiuoja ne kartą per mėnesį, o sąžiningai – kartą per valandą.
Kadangi Lietuvoje, kad ir ne sparčiai, bet diegiami automatizuoti skaitikliai, kurie nuskaito, kiek elektros energijos suvartota per valandą ir informaciją perduoda tiekėjui, iš anksto žinodami rytojaus elektros kainą biržoje, konkrečiomis valandomis, kuomet ji bus mažiausia, klientai galės planuoti buities darbus, krauti elektromobilį – taip ne tik koreguoti energijos suvartojimo įpročius, bet ir sutaupyti.
Biržos kainos siūlo nesibaiminti
Anot R. Šulmienės, nepriklausomi elektros tiekėjai, siūlantys keleriems metams fiksuoti kainas, elektros energiją perka iš tos pačios biržos „Nord Pool“ tad, tikėtina, norėdami sumažinti riziką, įvertinę kainų svyravimus rinkoje, nefiksuoja mažiausios galimos kainos.
Pasirinkusieji su biržos kaina susietą planą moka tiek, kiek elektra biržoje kainuoja konkrečiu metu. Spalio, lapkričio mėnesiais standartinį planą, vienos laiko zonos tarifą pasirinkę, įskaičiavus 0,03 euro centų maržą, pritaikius komensaciją, klientai, turintieji neautomatizuotą apskaitą, mokėjo apie 0,27 euro už kilovatvalandę – iki 84 mėnesių siūlomos fiksuoti kainos jas gerokai lenkia.
„Rugpjūtis buvo rekordiškai brangus mėnuo, tačiau, skaičiuojama, jog spalį 1 kWh kainavo apie 28 euro centus (kartu su valstybės kompensacija), lapkritį – apie 32 euro centus, gruodį – apie 37 euro centus.
Rinkos ekspertai prognozuoja, jog sausis bus brangesnis, tačiau tokių aukštų kainų kaip rugpjūtį nežadama. Baigiantis žiemai, elektros energijos tiekimo kainos turėtų stabilizuotis“, – atkreipė dėmesį R. Šulmienė.
„Su biržos kaina susietą planą galima lyginti su banko palūkanomis. Imantieji paskolas įprastai renkasi fiksuotas arba kintančias palūkanas. Ilgesniu laikotarpiu dažniausiai laimi būtent pastarąsias pasirinkę klientai. Be to, fiksuojamos nemažos elektros energijos kainos, o norintieji anksčiau nutraukti sutartį, dažniausiai turėtų papildomai sumokėti ne vieną šimtą eurų“, – paaiškino „EGTO Energija“ Verslo vystymo vadovė Gerda Labanauskaitė.
Klientai kreipdamiesi į „EGTO energiją“ paprastai jau žino, kad elektros energijos kaina jiems nebus fiksuota, o perskaičiuojama kas mėnesį – būtent tai jie laiko privalumu, kaip ir galimybę neįsipareiguoti keleriems metams. Į jų gretas jungiasi ir tie, kurie pirmajame elektros rinkos liberalizavimo etape kainas fiksavo, o dabar baigiantis sutartims gautos naujosios nenudžiugino.
Kaip pastebi pašnekovė, vis daugiau žmonių atidžiai stebi situaciją „Nord Pool“ biržoje, yra labiau išprusę, supranta, kaip veikia birža, kuo remiantis skaičiuojamos elektros tiekimo kainos. Jiems ne mažiau nei kaina svarbus patogus atsiskaitymo būdas, elektros kainos perskaičiavimas kas valandą.
Pasak G. Labanauskaitės, bendrovės tikslas – ne tik užtikrinti elektros energijos tiekimą, bet ir ugdyti klientų įpročius taupyti elektros energiją tiek darbe, tiek namuose. O taupyti mokytis vis dar reikia: išjungti šviestuvus išeinant iš biuro ar namų, buities prietaisus, kompiuterį ar mobiliojo telefono įkroviklį. Gavus sąskaitą, nustembama, kodėl ji didesnė nei tikėtasi, bet viskas dėl energijos vartojimo įpročių – tikrai yra būdų sutaupyti.
