Skolinimasis išaugo
Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius 2022-ųjų tris ketvirčius mažųjų vartojimo kreditų (mažiau nei 290 eurų) naujai sudarytų sutarčių skaičius išaugo 14 proc., o pasiskolinta suma – 17 proc.
Iš vartojimo kredito davėjų (ne bankų ir ne kredito unijų) per 2022 m. pirmuosius tris ketvirčius iš viso pasiskolino 472 mln. eurų, tai – trečdaliu daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021-aisiais.
Lietuvos banko skaičiavimais, 2022 m. per pirmus tris ketvirčius lietuviai vidutiniškai skolindavosi 148 eurų sumą.
Daugiau nei 40 proc. visų vartojimo kreditų sudarė prekių ir paslaugų pirkimas išsimokėtinai, tai susietojo vartojimo kreditai. Vidutinė tokio kredito suma siekė 3276 eurus.
Apie 2022 m. išaugusį norą skolintis kalbėjo ir „Paskolų klubo“ vadovė Indrė Krasovskė. Portalui lrytas.lt ji pasakojo, kad gyventojai dažniausiai imdavo 100–500 eurų vartojimo paskolas ir tai dažniausiai darydavo mėnesiams einant į pabaigą, anot jos, tikėtina, kad žmonėms pritrūksta lėšų iki atlyginimo.
I.Krasovskė pastebi ir sezoniškumą: „Metų pradžia dažniausiai yra ramusis periodas. Pavasarį dažniau skolinamasi namų remontui, vasaros metu – atostogoms, naujų mokslo metų pradžiai, o prieš Naujuosius labai suaktyvėja paskolų refinansavimas.“
„Inbank“ atstovas Vaidotas Rimeikis taip pat pastebėjo išaugusią vartojimų paskolų paklausą. Anot jo, nemažai žmonių rinkosi ir automobilio, būsto remonto paskolas.
„Reikia nepamiršti, jog prieš tai dvejus metus turėjome griežtus COVID-19 ribojimus, tai turėjo įtakos ir prekybai. Matome, kad paskolų apimtys grįžta į prieš tai buvusius lygius“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
V.Rimeikio teigimu, pavasarį ir vasarą gyventojai aktyviau renkasi paskolas automobiliui ar namų remontui, vartojimo paskolas – vasarą, taip pat metų pradžioje ir pabaigoje. Didžiosios metų šventės neretai tampa priežastimi pasiimti vartojimo paskolą, dalis lietuvių tokiu metu aktyviai renkasi ir prekių, paslaugų lizingą. Pašnekovo skaičiavimais, gruodį Vilniuje ir Kaune net 50 proc. išaugo pirkimas išsimokėtinai.
Lietuviai renkasi ir greituosius kreditus. „Nordecum“ direktorės Renatos Antonionok teigimu, jų poreikis itin padidėjo išaugus kainoms.
„Dažniausiai renkasi 100–1000 eurų sumas. Iš to galime spręsti, kad klientai linkę skolintis smulkioms, kasdienėms išlaidoms, kol laukia atlyginimų dienos, nors kreipiamasi ir dėl didesnių sumų, skirtų stambiems pirkiniams, automobiliui įsigyti, gydymo išlaidoms padengti“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Antonionok, paminėdama, kad paraiškų teikimas įprastai suaktyvėja prieš šventes ar mokslo metų pradžią.
Ragina rimtai apsvarstyti
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas paragino sprendimą dėl skolinimosi priimti atsakingai, mat bankai to ne itin mėgsta.
„Būna, kad vėliau bankai žmogui nesuteikia būsto paskolos, nes mano, jog jis nemoka tvarkytis su savo finansais, nemoka taupyti. Bankams tai pirmasis signalas, jog žmogus išlaidus. Kartais užtenka tam ir vieno greitojo kredito paėmimo.
Tikriausiai 99 proc. paskolų neišduota būtent dėl greitųjų kreditų ir žmonės dažnai to nežino. Greituosius kreditus neretai ima jaunimas, jiems reikia pinigų ir jie jų pasiima. Pasiima gal 100–200 eurų ir tikrai greitai juos grąžina, bet jau yra užfiksuota, kad kartą kreditą ėmė“, – portalui lrytas.lt pasakojo ekspertas.
Prašo, kad vartojimo kredito neduotų
Lietuvos bankas suteikia galimybę įsirašyti į sąrašą „STOP vartojimo kreditams“ ir negauti vartojimo kreditų. Sąraše jau yra per 5 tūkst. asmenų. 2022 m. tokius prašymus pateikė apie 590 asmenų.
„2021 m. dėl nutekintų vienos įmonės klientų duomenų gavome itin daug prašymų. Šis atvejis patvirtina – vartotojai, nerimaujantys, kad jų vardu be jų žinios nepasiskolintų kiti asmenys, prevenciškai pasinaudoja šia Lietuvos banko teikiama paslauga.
Taip pat šia galimybe naudojasi vartotojai, kurie negali atsispirti pagundai skolintis.
Visos vartojimo kreditus Lietuvoje teikiančios bendrovės (bankai, kredito unijos, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, kitos vartojimo kreditus teikiančios bendrovės) prieš sudarydamos vartojimo kredito sutartį privalo patikrinti, ar asmuo yra šiame sąraše. Vartojimo kredito davėjams draudžiama teikti vartojimo kreditus gyventojams, įrašytiems į šį sąrašą jų pačių arba įgalioto atstovo prašymu, arba teismo sprendimu“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame Lietuvos banko atsakyme.
