Dar kartą apžvelgė, kaip gyvensime šiemet: kaip keičiasi atlyginimai, pensijos ir išmokos, kiek teks išleisti mokesčiams

Trumpai apžvelkime šių metų finansinius pokyčius ir jų efektą.

Minimali mėnesio alga (MMA) šiemet didėja 15 proc. – nuo 730 iki 840 eurų „ant popieriaus“, arba nuo 550 iki 633 eurų „į rankas“, jeigu žmogus nekaupia antroje pensijų pakopoje.

MMA dydžio pajamas dabar gauna apie 14 proc. dirbančiųjų, ją padidinus jų pajamos padidės vidutiniškai 66,55 euro „į rankas“.

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja 85 eurais iki 625 eurų, jeigu žmogaus darbinės pajamos neviršys prognozuojamo 2023 metų šalies vidutinio darbo užmokesčio – 1 926 eurų.

Žmonių, uždirbančių minimalią algą, pajamos dėl NPD augimo padidės 17 eurų, o kartu su didesne MMA jie gaus 83,55 euro daugiau.

2023 m. minimalų mėnesinį atlyginimą uždirbantis gyventojas, sumokėjęs visus mokesčius, „į rankas“ gaus 620 eurų, t. y. 74 proc. visos atlyginimo sumos.

Vidutines mėnesines pajamas uždirbantysis patirs didesnę mokestinę naštą ir „į rankas“ gaus tik 62 proc. atlyginimo. Toks vidutinės algos apmokestinimas yra vidutiniškai didesnis nei kitose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse narėse.

Dėl NPD augimo uždirbančių, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų, pajamos augs 21,92 euro, 1,2 tūkst. eurų – 18,72 euro, 1,5 tūkst. eurų – 13,92 euro, 1,8 tūkst. eurų – 6,05 euro, 1,9 tūkst. eurų – 1 euru daugiau.

Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD kyla iki 935–1005 eurų (buvo – 810–870 eurų).Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, šiemet auga penkiais eurais – iki 186 eurų, todėl jų algos didės nuo 23,5 iki 161,2 euro (iki mokesčių), priklausomai nuo pareigybės ir algos koeficiento.

Pensijos bendrąją ir individualiąją dalis indeksuojant 9–15 proc., vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą didėja 65 eurais iki 575 eurų, o be būtinojo stažo – 60 eurų iki 542 eurų.

Senatvės pensijas gauna apie 610 tūkst. gyventojų. Pensijų kaupimas fonduose didėja nuo 2,7 iki 3 proc. darbo užmokesčio „ant popieriaus“, o valstybės mokama papildoma įmoka – nuo 1,2 iki 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (2023 metais – 1 590,3 euro).

Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug trimis eurais – iki 35,21 euro. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst. gyventojų.

Vaiko pinigai didėja daugiau negu penkiais eurais – iki 85,75 euro. Daugiavaikėms ir nepasiturinčioms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms jie didėja daugiau nei aštuoniais eurais – iki 136,22 euro.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui auga 33 eurais – iki 539 eurų. Nedarbo išmokos pastovioji dalis auga daugiau nei 25 eurais ir sieks 195,47 euro, o kintamoji priklausys nuo buvusio darbo užmokesčio. Išmoka ir toliau bus mokama devynis mėnesius: iš pradžių didesnė, vėliau mažės.

Nors Lietuvoje demografinė situacija pastaruoju metu ypač prasta, Vyriausybė nerado galimybių padidinti vaiko pinigus bet tiek, kad tai kompensuotų kainų augimą.

Šiemet pabrango elektra ir dujos. Visuomeninė elektros kaina nuo sausio didėja du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę.

Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas didėja 17 proc. iki 28 centų (su PVM), dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Anot „Ignitis“, didžiausią įtaką elektros kainų augimui daro VERT prognozuojamas didmeninės elektros energijos įsigijimo kainos pokytis biržoje: palyginus 2022 m. II pusmetį ir 2023 m. I pusmetį, prognozuojama, kad kaina augs daugiau nei 2 kartus.

Skaičiuojama, kad statistiniam namų ūkiui, kuris nepasirinko nepriklausomo tiekėjo ir turi teisę pasinaudoti visuomeniniu tiekimu, išlaidos vidutiniškai padidės apie 3,38 euro per mėnesį.

Dujos buitiniams vartotojams brangsta beveik 2,5 karto, tačiau su 99 centų valstybės kompensacija jų tarifai bus mažesni: maistui gaminti – 1,4 euro už kubą – 37,3 proc. daugiau nei iki sausio, namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) – 0,92 euro, arba 19,5 proc. daugiau, o daugiau jų deginantiems – 0,88 euro, arba 17,3 proc. daugiau.

„Igničio“ teigimu, gyventojams, kurie dujas naudoja maistui ruošti, mėnesio sąskaita vidutiniškai išaugs apie 1,58 euro, o namams šildyti – apie 14 eurų.

Klaipėdiečiams vanduo nuo vasario brangs iki 2,69 euro. Sąvartynų mokestis didėja nuo 15 iki 50 eurų, todėl gyventojams ketvirtadaliu brangs atliekų tvarkymas.

Gyventojams kompensuojama šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos pajamų ir dviejų valstybės remiamų pajamų dydžių (314 eurų) kiekvienam šeimos nariui arba trijų dydžių (471 euro) vienam gyvenančiam asmeniui.

Gyventojams nereikės mokėti PVM už centralizuotai tiekiamą šilumą – 9 proc. PVM bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas toliau bus taikomas restoranų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų paslaugoms (iki metų pabaigos), sporto renginiams ir klubams bei atlikėjams (iki liepos), neterminuotai jis bus taikomas elektroninėms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, meno ir kultūros įstaigoms ir jų renginiams bei apgyvendinimo paslaugoms.

Šiemet įsigaliojo naujos žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės ir dėl to didės žemės mokestis.

2023 metais pirmą kartą turės būti deklaruojamos išmokos natūra už naudojamą ne savo automobilį. Taip siekiama pažaboti įmonių darbuotojų ir akcininkų piktnaudžiavimą naudojantis įmonės lengvaisiais automobiliais

Šiemet toliau vykdant trejų metų akcizų didinimo planą, didėja akcizų tarifai etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams, taip pat tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams bei elektroninių cigarečių skysčiui.

Iš augančių akcizų tarifų alkoholiui tikimasi papildomų 20,6 mln. eurų pajamų biudžete.

Nuo sausio 1 d. padidėjus tarifams, vyno ir kitų fermentuotų gėrimų iki 8,5 proc. kaina turėtų padidėti 0,09 Eur/0,5 l , vyno ir kitų fermentuotų gėrimų per 8,5 proc. – 0,11 Eur/0,5 l, tarpinių produktų iki 15 proc. – 0,10 Eur/0,5 l, tarpinių produktų per 15 proc. – 0,14 Eur/0,5 l, stipriųjų gėrimų, turinčių etilo alkoholio, – 0,34 Eur/0,5 l, o alaus – 0,03 Eur/0,5 l.

Cigarečių pakelis brangsta 18 centų. Valstybės biudžetui tai turėtų atnešti papildomus 15,1 mln. eurų.

„Mums svarbu, kad nebūtų apsiribota tik asmeniniais finansais. Būtina pažinti ir viešuosius finansus, jei norime priimti labiau informuotus sprendimus ir dėl savo, ir dėl valstybės ateities“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva.

Nors Lietuvos valstybės skola yra viena mažesnių Europoje, ji nepaliaujamai auga.

„2007 m. skola vienam nuolatiniam šalies gyventojui tesiekė apie 1,5 tūkst. eurų, o 2022 m. viršijo 9 tūkst. eurų ribą“, – kalbėjo LLRI jaunesnioji ekspertė Reda Simonaitytė.

Planuojama, kad 2023 m. valstybės skola sieks 43,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Pavyzdžiui, Estijoje šis rodiklis tėra 17,6 proc.

„Valstybės valdymui ir viešajam administravimui finansavimas mažėja 15 proc., o energetikos sektoriui didėja 137 proc. Tačiau pokyčio viešajame ar energetikos sektoriuje nesulauksime, jei valstybės tarnautojai su pasikeitusiu finansavimu privalės vykdyti tas pačias nusistovėjusias funkcijas – tiek būtinas, tiek ir nereikalingas“, – kalbėjo LLRI prezidentė.

LLRI išskiria ir dar vieną rodiklį. Šiemet vien palūkanų už valstybės skolą bus sumokėta beveik 340 mln. eurų. (0,5 proc. nuo BVP).

Tai praktiškai prilyginama visam valstybės kultūros poreikiams skirtam biudžetui, kuris šiemet siekia apie 410 mln. eurų.

Didindama išmokas valstybė kartu didina ir skolas. Prognozuojama, kad po poros metų palūkanos už valstybės skolą beveik padvigubės.

Panašu, kad šiuo metu už santykinį stabilumą mokame didelę kainą, kuri teks ateities kartai.