Į maisto produktų kainų suvestines neverta nė žiūrėti – pirkėjai ir patys mato, kaip sparčiai keičiasi skaičiai kainų etiketėse. Nedaug, vienu ar kitu centu per savaitę, bet jos vis dar kyla.
Energetikos krizė šįmet vargu ar greitai išsikvėps.
Taigi kol kas tenka susitaikyti su tuo, kad duona, kaip ir kiti būtiniausi maisto produktai, negreitai atpigs.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai gruodžio pabaigoje, palyginti su tuo pačiu laiku 2021-aisiais, vidutinė tamsios duonos kaina tinklų parduotuvėse buvo kone 50 proc. didesnė, šviesi duona per tą laiką pabrango 47 proc.
O tai reiškia, kad per metus kilogramas ir vienos, ir kitos duonos atitinkamai pabrango nuo 2,19 iki 3,27 euro ir nuo 1,64 iki 2,41 euro.
Per tą patį laiką kilogramo batono vidutinė kaina pakilo nuo 1,9 euro iki 2,77 euro, ekstra rūšies kvietinių miltų – nuo 1,06 iki 1,76 euro (66 proc.). Už makaronų kilogramą tenka mokėti 48 proc. daugiau – 2,43 euro, nors užpernai gruodį vidutinė jų kaina buvo 1,64 euro.
Grūdų kainų sūpynės
Priežasčių, kodėl tebebrangsta duona, toli ieškoti nė nereikia – visa maisto grandinė yra susijusi su energijos sąnaudomis, o kartu ir pasaulio įvykiais.
Pasak žemės ūkio bendrovės „Scandagra“ vadovo Mariaus Vasiliausko, 2022-ieji, nepaisant gamtos iššūkių, karo ir kitų geopolitinių įvykių, žemės ūkiui pasaulyje ir Lietuvoje buvo geri.
„Buvusius lūkesčius pakoregavo karas, vėliau – klimato stichijos, dar vėliau – energetikos krizė, pradėjusios augti palūkanų normos, tačiau derlius buvo geras, prognozuotos maisto krizės pavyko išvengti“, – sakė M.Vasiliauskas.
Dėl karo 2022-ųjų viduryje grūdų kainos buvo smarkiai išaugusios, tad ūkiai dalį derliaus pardavė labai pelningai. Kadangi kainos dar ilgai kilo, ūkininkai tikėjosi dar didesnių pajamų, bet metų pabaigoje, palyginti su geguže, grūdai atpigo trečdaliu.
Kainoms įtaką padarė pradėję veikti grūdų eksporto koridoriai. Tačiau žieminiai pasėliai Ukrainoje šį sezoną yra 30–40 proc. mažesni, palyginti su ankstesniais metais, tad grūdų derlius šiemet bus daug menkesnis.
Kadangi ir toliau tęsiasi sudėtinga ekonominė ir geopolitinė situacija, grūdų supirkimo kainos, tikėtina, nuolat svyruos.
Trąšos tebebrangsta
Pernai ūkininkai įkliuvo į trąšų kainų spąstus. Mažesnieji ūkiai, kurie iš anksto neturėjo įsigiję trąšų, apskritai pernai pavasarį nebetręšė pasėlių.
Didieji tręšė, nors tai smarkiai padidino sąnaudas.
„Pernai dėl aukštų dujų kainų ypač išaugo trąšų kainos, o viena po kitos veiklą stabdžiusios gamyklos ir Lietuvoje, ir Europoje sukėlė nerimo dėl smukusios pasiūlos. Ieškojome alternatyvių trąšų rinkų, atsivežėme jų iš JAV, Turkijos ir kitų šalių.
Trąšų kainų augimo pikas buvo rugpjūtį ir rugsėjį. Ir tik tada, kai spalį dujos nustojo brangusios, fabrikai atnaujino gamybą ir trąšos kiek atpigo“, – priminė M.Vasiliauskas.
Anot jo, ko gero, 2023-iaisiais energetikos krizė dar neišsikvėps, po žiemos sezono dujų atsargos bus menkos, jos vėl gali brangti, o tai neišvengiamai darys įtaką trąšų rinkai, o kartu ir visai maisto grandinei.
„Pernai nuolat brango ir kiti žemės ūkiui svarbūs produktai, pavyzdžiui, augalų apsaugos priemonės, o jų gamintojai kalba apie tolesnį kainų augimą.
Taigi šie metai ūkininkams bus neramūs“, – teigė M.Vasiliauskas.
Tuščių pažadų nežarsto
Kaip sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius, duonos kainos ir šiemet turėtų kilti – juk valgysime ją iškeptą iš 2022-ųjų derliaus grūdų, o jų auginimo savikaina buvo labai didelė.
„Viena savikainos dedamųjų – energijos sąnaudos, bet jos labiausiai atsispindės rudeniop, kai kulsime pernai rudenį pasėtus žiemkenčius, tad duonos kainų didėjimo tendencija liks ir 2024 metais.
Mes, ūkininkai, skaičiuodami savikainą regime, kad nėra joje nė vienos dedamosios, kurios kaina nebūtų pakilusi, o kai kurių padidėjimas siekia net ne dešimtis procentų, o 2–6 kartus. Labiausiai pabrango trąšos, ypač azoto. Kalio ir fosforo trąšų kainoms įtakos padarė padidėjusios logistikos sąnaudos, nes neliko tiekimo iš Rusijos ir Baltarusijos.
Padidėjo ir išlaidos dyzelinui. Taigi 2022-ųjų rudeninė žiemkenčių sėja buvo ypač brangi“, – aiškino R.Juknevičius.
Bet duonos kainų augimą gali pristabdyti kiti veiksniai, o tuomet ūkininkai nebegaus tokios grūdų kainos, kuri padengtų savikainą.
„Rinkoje stipriausias žaidėjas yra vartotojas. Jei vartojimas mažės, o grūdų auginimo savikaina didės, ūkininkams nebus lengva. Gali būti, kad atsiras dar daugiau tokių, kurie nutrauks veiklą.
Paprastai gerais laikais atsiranda daug naujų ūkių, o 2022-aisiais viskas pasikeitė. Veiklą nutraukė apie 2 tūkst. ūkių – daugiau, nei įsikūrė naujų“, – pasakojo asociacijos vadovas.
Išjungė kepyklos įrangą
Duonos kepykloms taip pat – sunkūs laikai. Šiuo metu „Norfos“ įmonių grupei priklausančioje bendrovėje „Rivonoje“ yra energijos krizės sukeltų permainų. Modernioje kepykloje, kurioje kone visas procesas yra automatizuotas, batonams tešla neminkoma.
„Nekepame batonų, nes ypač brangios dujos smarkiai padidino jų savikainą. Mums pigiau nupirkti jų iš kitų kepyklų, nei kepti patiems“, – sakė „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Laukia neramūs metai
Anot „Scandagros“ vadovo, šiais metais ūkininkams iššūkių netrūks. Žemės ūkio sektoriuje investicijų greičiausiai sumažės, todėl sunku prognozuoti, koks bus grūdininkystės ūkių pelningumas ateinantį sezoną.
„Kita vertus, jei žemės ūkio verslas buvo valdomas atsakingai, ūkiai turėtų būti pasiruošę atremti sunkesnius metus, nes 2022-aisiais uždirbtas pelnas padės amortizuoti finansinius sunkumus“, – teigė M.Vasiliauskas.
Šiuo metu energetikos krizė, Rusijos agresija prieš Ukrainą, nestabili padėtis Kinijoje ir augančios palūkanų normos stabdo vartojimą visame pasaulyje, o tai neišvengiamai turės įtakos ir ūkiams.
„Pabrangus kapitalui ir kitiems ištekliams kyla savikaina ir mažėja vartojimas, o dėl to krinta ir grūdų kaina.
Taigi šie metai bus nelengvi“, – įspėjo bendrovės vadovas.
