Eurobarometro atliktas tyrimas rodo, kad darbas užsienyje domina vis mažiau: žmonės turi gerą darbą Lietuvoje, negali išvykti dėl šeimyninių įsipareigojimų, abejoja savo užsienio kalbos žiniomis.
Vis dėlto tie, kurie planuoja tai padaryti, dažniausiai svarsto apie Vokietiją, skelbia UŽT. Šioje šalyje jie tikisi gauti dvigubai didesnį atlyginimą, teisę į pensiją ir prisidėti prie integracijos Sąjungoje stiprinimo. Tokias tendencijas parodė Europos Komisijos užsakymu atlikta apklausa apie laisvą darbuotojų judėjimą.
Norinčiųjų dirbti Vokietijoje per pastaruosius metus daugėjo 11 proc., skelbiama pranešime žiniasklaidai. Antroji pagal populiarumą – Jungtinė Karalystė. Net 93 proc. respondentų Lietuvoje pasisakė, kad šalies pasitraukimas iš ES nepakeitė jų nuomonės apie galimybę ten dirbti. Naujos ir kasmet populiarėjančios užsienio kryptys – Šveicarija ir Šiaurės Amerika.
Mūsų šalies respondentai ypač teigiamai (79 proc.) vertino darbo jėgos mobilumą (ES vidurkis – 58 proc.). Didžioji dalis apklausos dalyvių teigė, kad naudodamiesi asmeniniais kontaktais, ieško darbo kitose bendrijos šalyse, tikėdamiesi uždirbti bent dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Dar viena priežastis, dėl kurios apsisprendžiama dirbti užsienyje – ten išvykę pažįstami žmonės ar šeimos nariai (26 proc.). Tie, kurie jau yra dirbę kitoje ES narėje, atsakė, kad ateityje darbui rinktųsi tą pačią valstybę.
Darbo svetur ieškantys Lietuvos gyventojai didžiausią prioritetą teikia saugumui ir šalies politiniams stabilumui. Šį rodiklį mūsų šalyje kaip labai svarbų įvardijo net 27 proc. apklaustųjų. Panašiai atsakė ir daugelio kitų Rytų Europos šalių gyventojai. Rečiausiai šią priežastį įvardijo Maltos (8 proc.) gyventojai.
Nors ES jau daugelį metų kalbama apie sąžiningą darbo jėgos judumą, lietuviai to nesieja su lygiomis teisėmis ir pareigomis užsienio šalyse. Mūsų šalies gyventojams daug svarbiau yra vienodas sveikatos paslaugų prieinamumas ir galimybė ateityje gauti užsienio šalyje įgytą pensiją.
Laisvas darbuotojų judėjimas prisideda prie darbo rinkos stabilizavimo, ekonomikos plėtros, leidžia išvykusiems įgyti naujų įgūdžių ar tobulinti užsienio kalbos žinias. Tiesa, lietuviams šios priežastys neatrodo labai reikšmingos. 31 proc. teigia, kad svarbiausia yra atlyginimas. Apklausoje jie minėjo, kad galimybė gyventi ir dirbti užsienyje prisideda prie asmeninio tobulėjimo, gerovės kūrimo šeimai ir ES integracijos.
Europos kontekste išsiskyrė ir Baltijos šalių respondentų atsakymai apie užsienyje gyvenančius tautiečius. 66–69 proc. atsakė, kad ir šiuo metu turi artimųjų bei draugų, dirbančių kitose ES šalyse. Didelė dalis nurodė, kad ir patys per pastaruosius metus dirbo užsienyje: Lietuva – viena iš penkių šalių, kurios gyventojai gyveno kitoje šalyje ilgiau nei 5 metus.
Apklausos duomenys parodė, kad ES piliečiai per mažai žino apie laisvą darbo judėjimą koordinuojančias institucijas. Dažniausiai buvo minima sveikatos draudimo kortelė. Apie EURES (Europos užimtumo tarnybos) mobilumo portalą yra girdėję tik 7 proc. apklaustųjų Lietuvoje. Apie jį geriausiai informuoti yra Liuksemburgo gyventojai (23 proc.).
EURES padeda užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą ES narėse bei Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.
Eurobarometro tyrimas visose ES šalyse vyko praėjusiais metais. Apklausta 26,4 tūkst. respondentų (iš jų – tūkstantis Lietuvoje).
