Tryliktas atlyginimas – populiaru?
Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pabrėžė, kad trylikto atlyginimo terminas per laiką šiek tiek pakeitė savo reikšmę, dabar tokiu žodžių junginiu neretai vadinamas metinis priedas, dažniausiai skiriamas vadovams – tiek aukščiausio lygio, tiek padalinių, skyrių vadovams.
„Jau darbo pasiūlymuose įmonės nurodo, kad vadovui priklausys metinis priedas, kurį lems įmonės ir / arba padalinio rezultatai. Taip pat neretai įmonės skiria ir kalėdinį finansinį priedą, bet jo dydis neprilygsta atlyginimui. Atlyginimo tyrimo duomenimis, kalėdinį finansinį priedą gauna apie 10 proc. darbuotojų, o jo vidurkis siekia apie 250 eurų į rankas. Žinoma, finansinio kalėdinio priedo dydžio intervalas yra gerokai platesnis – nuo 20 iki kelių tūkstančių eurų“, – portalui lrytas.lt aiškino R.Karavaitienė.
Finansinius kalėdinius priedus gauna įvairių sričių darbuotojai, tik gerokai skiriasi, kuri jų dalis ir kokio dydžio priedą gauna. Pavyzdžiui, informacinių technologijų (IT) srities darbuotojai gauna vienus didžiausių kalėdinių priedų, vidurkis siekia 550 eurų, tačiau juos gauna tik 4 proc. IT darbuotojų.
„Aukščiausio lygio vadovų kalėdinis priedas taip pat vienas didžiausių, vidurkis – 600 eurų, o jį gauna 8 proc. vadovų, tuo tarpu kalėdinį priedą gauna 4 proc, kultūros srities darbuotojų, o priedo vidurkis – 140 eurų, gamyboje kalėdinius priedus gauna 12 proc. darbuotojų, o priedo vidurkis – 150 eurų“, – vardijo pašnekovė.
Pasak jos, nors vidutinio kalėdinio priedo dydis labai panašus skirtingo kapitalo įmonėse, tačiau apskritai kalėdiniai finansiniai priedai populiaresni valstybinėse įmonėse.
Tai, kad tryliktu atlyginimu vadinami metiniai priedai Lietuvos įmonėse gan populiaru, antrino ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Visuomet norisi paskatinti darbuotojus, kurie atlieka savo užduotis iki galo. Manau, tryliktas atlyginimas yra labai svarbus veiksnys“, – nuomonę dėstė V.Janulevičius.
Vis dėlto daugeliu atveju darbuotojai, ypač gamybinėse įmonėse, nebenori laukti metų galo, tad neretai priedas būna padalytas ir išmokamas arba ketvirčiais, arba kas pusę metų. Išmokama suma irgi skiriasi.
„Yra įmonių, kurios visgi laukia metinių rezultatų, išmoka metinį bonusą, yra įmonių, kurios išmoka jį per ketvirtį ar per pusę metų. Kiekviena įmonė renkasi pagal savo galimybes ir pardavimo sezoniškumą. Kiekviena įmonė nusistato savo algoritmą, žino pelningumą – vienas dalykas yra dirbti su 3–5 proc. marža, o kitas dalykas dirbti su 20–40 proc. marža. Priedai yra absoliučiai įvairūs“, – dėstė pašnekovas.
Kaip aiškino „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas, kalėdiniai piniginiai priedai, nors Lietuvoje ir neprivalomi, gali varijuoti.
„Tai gali būti ir bonusas, kuris paskirstomas standartiškai kompanijos mastu, jis gali priklausyti nuo įmonės finansinių rezultatų – jei įmonė dirbo pelningai, tai ji kažkokią sumą dedikuoja savo darbuotojams. Gali būti, kad tai yra tryliktas atlyginimas, mokamas per Kalėdas kaip atlyginimo dalis“, – vardijo A.Francas.
Pasak eksperto, vadinamasis tryliktas atlyginimas lietuvių šiais laikais labiau siejamas su įmonės metiniu bonusu.
„Dažnai tie metinai bonusai išmokami metams pasibaigus, kai įmonė suskaičiuoja savo rezultatus. Tai gali būti sausis, vasaris ar kovas. Įmonės tai įvardija kaip metinį priedą už pasiektus rezultatus. Pas mus nėra standartinio trylikto atlyginimo. Yra kelios skirtingos variacijos: yra kompanijų, kurios išmoka metinį bonusą, kuris visai nesusijęs su atlyginimo dydžiu. Kartais jis varijuoja nuo žmogaus pareigybių, pasiekimų, kartais būna fiksuotas, duoda visiems vienodą“, – komentavo A.Francas.
Anot jo, piniginis priedas – tikrai gera darbuotojų motyvavimo priemonė, nes taip įmonė parodo, jog pelnu bei rezultatais dalijasi ir su darbuotojais.
„Jei nieko neduotų, tada nemotyvuotų. Tai yra geras būdas – įmonė dalijasi savo rezultatais“, – pabrėžė pašnekovas.
Kyla pagrindinis klausimas – kokia priemonė motyvuoja labiausiai? Ekspertai nesutaria, ar geriausia išmokėti visiems vienodą piniginį priedą, ar skirtingą, o gal mokėti tik geriausiems darbuotojams.
„Jei įmonė dalijasi savo pelnu ir visiems darbuotojams padalija daugmaž vienodai, tada ta suma bus mažesnė, bet tam, kuris uždirba mažiau, bus daug reikšmingesnė – taip parodoma, kad kiekvienas žmogus yra svarbus organizacijai.
Jeigu yra metinis bonusas, skiriamas už darbuotojo rezultatus, tada į tą rezultatą dažnai įeina kompanijos rezultatas, komandos rezultatas ir jo individualus rezultatas. Tokiu atveju tie bonusai skiriasi – kuo sudėtingesnė rolė, tuo tas bonusas gali būti didesnis, jis gali varijuoti tarp 5–20 proc. metinio atlyginimo. Tai gali būti ne tik mėnesio atlyginimas, bet ir dviejų ar trijų mėnesių atlyginimas“, – sakė A.Francas.
Motyvuos ne pinigais
Kiti darbdaviai piniginio priedo darbuotojams nemoka išvis – esą geriau stiprinti kolektyvą vakarėliais, mokymais, o pinigai – tik laikinas paskatinimas. Pastaruoju metu populiarėja ir naujas motyvavimo būdas – padovanoti visiems darbininkams bendrą kelionę svetur.
„Visi bando išspręsti problemą, kaip padaryti žmones motyvuotus ir laimingus, bet didžiausias iššūkis yra tas, kad visus žmones motyvuoja labai skirtingi dalykai. Vieną motyvuoja kelionės, jis nori matyti pasaulį, kitas nekenčia skrydžių, nenori niekur važiuoti. Jei įmonė siūlo visiems apmokėti sveikatos draudimą, kai kurie darbuotojai sako: „Aš sveikas, man nereikia sveikatos draudimo, man geriau mokymai“. Yra iššūkis, kaip individualiai prieiti prie kiekvieno ir atliepti jo poreikius“, – kalbėjo A.Fancas.
Be to, anot jo, darbuotojų poreikiai skiriasi ir kiekvieno skirtingu gyvenimo tarpsniu.
„Žmogui, kuris turi vaikų, svarbiau turėti laiko – jam geriau dvi atostogų dienos. Kitam žmogui, kuris nori mokytis, gal geriau motyvuotų kokie nors finansuojami kalbos kursai. Su motyvacija reikia prieiti prie kiekvieno individualiai. Įmonės daro daug skirtingų dalykų, bando apdrausti visus kampus, o tai yra ir pinigai, ir įmonių laikas. Nors labai dažnai darbuotojai to nevertina, sako: tai – standartinis dalykas. Tačiau juk tai kainuoja – apie tai žmogus dažnai nesusimąsto“, – šnekėjo ekspertas.
Jam antrino ir V.Janulevičius – esą nors darbuotojai labiau vertina piniginę išraišką, bet skundžiasi ir negavę bendrų podarbinių veiklų, kalėdinių vakarėlių.
„Visi labiausiai vertina pinigus. Jei yra pririšama prie tam tikrų dalykų, tai kai kurie to neįvertina, sako, kad geriau būtų ką nusipirkę – visi žino, ką daryti su pinigais. Bet tai yra trumpa skatinamoji priemonė. Praeina laikas ir darbuotojai sako: tai kas iš to? Reikia motyvacines priemones kaitalioti.
Daugelis įmonių skatina ir keliones – vieni išveža ir į šiltus kraštus. Labai sunku pasakyti, kas ką skatina, bet matau, kad dabar populiarėja turizmas, darbuotojams leidžiama pailsėti“, – tikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Ką sugalvojo didžiausi darbdaviai?
Lrytas.lt pasidomėjo ir didžiausiais Lietuvos darbdaviais – kaip jie šiuo kalėdiniu laikotarpiu apdovanojo savo darbuotojus.
Šių metų didžiausiu darbdaviu išrinkto prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich sakė, kad darbuotojai čia pirmiausia skatinami išeiginėmis – nedirbta Kūčių vakarą, per Kalėdas, ilsėtis darbuotojai galės ir Naujųjų metų išvakarėse bei pirmąją Naujųjų metų dieną.
„Tradiciškai per Kalėdas sveikiname ne tik darbuotojus, bet ir jų vaikus. Visi darbuotojų vaikai iki 12 metų sulaukė šventinių dovanų – įvairių lavinamųjų žaislų pagal amžių. Daugiavaikėms darbuotojų šeimoms arba atžalą su negalia auginančios šeimoms prieš Kalėdas padovanojome 70 eurų vertės dovanų korteles, kad pasiruošimas šventėms būtų lengvesnis.
Tiek „Maxima“ parduotuvių, maisto gamybos cechų, sandėlių bei administracijos darbuotojų kolektyvams skyrėme lėšų suorganizuoti jaukias kalėdines popietes, kad visi drauge susėstų prie šventinio stalo ir pasidžiaugtų artėjančiomis šventėmis“, – tikino T. Ihnatovich.
Specialių kalėdinių premijų ar trylikto atlyginimo prekybos tinklo darbuotojai šiemet negaus, tačiau įvairūs priedai bei premijos skiriami kiekvieną mėnesį, įvertinus jų asmeninius ir komandinius darbo rezultatus.
„Kiekvieną mėnesį premijuojama apie 70 proc. „Maxima“ darbuotojų. Mėnesinis skatinamųjų premijų fondas siekia apie 1,5 mln. eurų“, – pridūrė T. Ihnatovich.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – taip pat vienas didžiausių 2022-ųjų darbdavių. Šiemet Kauno klinikos paskatino visus darbuotojus vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, kurios siekė 70 proc. darbo užmokesčio dydžio.
„Taip pat darbuotojams skirtas papildomas skatinimas už pasiektus rezultatus. Kalėdinėms premijoms ir papildomam darbuotojų skatinimui ligoninė skyrė beveik 10 mln. eurų. Kauno klinikose kasmet paskutiniąją metų darbo dieną vyksta tradicinis renginys – šventinė naujametė penkminutė, į kurią kviečiami visi ligoninės darbuotojai.
Taip pat Kauno klinikų administracija visiems darbuotojų vaikams iki 10 metų dovanoja kvietimus į kalėdinį spektaklį Kauno valstybiniame lėlių teatre, kuriame vaikų lauks ir saldžios staigmenos“, – sakė Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.
Ji pabrėžė, kad šių metų pabaigoje darbuotojams suorganizuota ir pirmoji Kauno klinikų Padėkos diena. Jos metu darbuotojai turėjo progą išsakyti padėkas vieni kitiems už kolegiškumą, bendradarbiavimą, pagalbą ar palaikymą. Idėjos tikslas – puoselėti bendruomeniškumo ir dėkingumo kultūrą.
Į didžiausių metų darbdavių ketvertuką papuolęs prekybos tinklas „Iki“ darbuotojus metų gale apdovanojo dovanomis.
„Dovanas sudaro gurmaniškas rinkinys: saldainiai, pyragai, gėrimai ir t. t. Taip pat visų darbuotojų vaikams iki 14 metų dovanojamos dovanėlės. Ir, aišku, mes turime renginius. Mes visada švenčiame sausio mėnesį, nes per Kalėdas neturime kada švęsti – tai pats didžiausias metų darbymetis“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Specialių kalėdinių premijų nėra ir čia, nes jos esą mokamos ištisus metus.
„Premijos nebūtinai susijusios su metų galu ar pradžia. Yra premijų sistema, mokama už pasiektus rezultatus. Tą gauna ir atskiros parduotuvės, ir atskiri vadovai, ir skyriai. Turime įvairių premijavimo sistemų, bet tokios kalėdinės nėra. Premijos mokamos labai įvairiai, priklauso nuo to, kur tu dirbi ir kokie tikslai iškelti“, – tvirtino V.Budrienė.
