„Kliaujuosi Statistikos departamento duomenimis ir kaip tik prieš keletą dienų buvo paskelbti vartotojų nuotaikų tyrimai. Akivaizdžiai matosi, ir tą tendenciją jau keletą mėnesių galima fiksuoti, vartotojų lūkesčių gerėjimas, žinoma, jie vis dar yra neigiamoje teritorijoje, bet tendencija yra pozityvi. Labiausiai matyt tą siečiau su sprendimais dėl biudžeto, kurie žmonėms suteikė tam tikrą aiškumą ir ramybę dėl ekonominių ir finansinių priemonių 2023 m.“, – penktadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad finansiniai rodikliai dar nėra tokie, kokių žmonės norėtų, tačiau dauguma žmonių, jos nuomone, supranta, jog aukštą infliaciją ir kitus nepalankius rodiklius lemia rimtas išorinis šokas – karas Ukrainoje.
„Nėra taip, kaip žmonės norėtų, kad būtų, jie norėtų, jog būtų žemesnė infliacija, didesnis realių pajamų augimas ir tas yra suprantama, tačiau manau, kad dauguma žmonių aiškiai supranta, jog yra aplinkybės, kurios prilygintinos rimtam išoriniam šokui, kuris yra už Lietuvos žmonių, Vyriausybės, valdžios valios“, – sakė politikė.
„Vienintelis dalykas, kurį galima daryti čia, tai kiek įmanoma sumažinti šio šoko neigiamas pasekmes savo žmonėms, tačiau vis dėlto pagrindinis dalykas ir pagrindinis atsakymas į visus šiuos klausimus slypi karo lauke Ukrainoje. Todėl, mūsų visų pagrindinis noras ir pagrindinis palinkėjimas ateinantiems metams būtų Ukrainos pergalė“, – pridūrė jis.
Šią savaitę Statistikos departamentas pranešė, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis trečią mėnesį iš eilės gerėjo (vertinant mėnesinius pokyčius) ir 2022 m. gruodį siekė –8 proc.
Per mėnesį pagerėjo šalies ekonominės padėties vertinimas ir namų ūkių finansinės padėties prognozė artimiausiems 12 mėn., tačiau 2 procentiniais punktais sumažėjo pinigų suma, ketinama išleisti didesniems pirkiniams.
Metiniai pokyčiai visuose komponentuose buvo neigiami, tačiau paskutinius porą mėnesių daugumos komponentų pokyčiai buvo mažiau neigiami nei ankstesniais 2022 m. mėnesiais.
2023-ieji bus nelengvi, bet žmonių gyvenimas neturėtų blogėti
Premjerė sako, kad 2023 metai bus nelengvi Lietuvai, bet ekonomines problemas valstybė bent iš dalies amortizuos – šalies ekonomika nežymiai augs, žmonių perkamoji galia nemažės, jie turės darbo, atlyginimai didės, o kainos augs lėčiau.
„Ateinančiais metais mes tikimės, kad žmonių perkamoji galia bent jau išsilaikys nemažėjanti. Taip, bus sunkiau negu norėtume, kad būtų, bet tai yra ekonominės problemos, kurias valstybė yra pajėgi bent jau iš dalies amortizuoti“, – penktadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, kitais metais Lietuvos ekonomika „veikiausiai neryškiai“ vis dar augs, nors rizikų yra, padėtis neapibrėžta, tačiau įvairiuose ūkio segmentuose yra pozityvių ženklų.
„Darbo rinka išlieka palanki dirbantiesiems. Darbo ieškantiems žmonės susirasti darbą yra galimybių. Į Lietuvą atvyko nemažai ukrainiečių karo pabėgėlių ir juos į darbo rinka taip pat įtraukėme. Turime padidėjimą užimtų žmonių. (..) Vadinasi, darbo rinka ir toliau išliks pozityvi darbuotojams, darbo užmokestis didės lėčiau negu šiais metais ar praėjusiais, tačiau lėčiau augs ir kainos“, – kalbėjo premjerė.
Ji pripažino, kad žmonėms, turintiems paskolas, nemaloni žinia yra didėjančios palūkanos. Tačiau I. Šimonytė įsitikinusi, kad tam reikėjo ruoštis.
„Bet, kita vertus, tam reikėjo būti pasiruošus. Reikėjo būti labai naiviam, kad galvotum, jog palūkanų normos gali išlikti nulinės visą gyvenimą. (...) Bet tai nėra tas šokas, kuris įvyko 2008–2009 metais, kai ir palūkanos didėjo, ir pajamos mažėjo, ir buvo turbūt pats blogiausias scenarijus iš visų“, – LRT sakė I Šimonytė, 2009–2012 metais buvusi finansų ministre.
