Taip teigia turizmo agentūros „Kelionių panorama“ vadovė Kristina Graužinienė.
Anot jos, tokių kainų, už kurias keliavome 2017–2019 metais, artimiausiu laikotarpiu nenusimato. O norintiems keliauti ir kitą vasarą teks iš naujo paskaičiuoti biudžetą bei įvertinti, kokią kelionės kryptį ir kokio lygio komfortą galės sau leisti.
Kainą veikia daug dalykų
„Didžiąją kelionės kainos dalį visuomet sudarė oro transporto bilietų kaina, kurios augimui šiais metais įtakos turėjo keletas veiksnių: pabrangęs kuras (jo kaina artimiausiu metu, deja, nemažėja), pilotų ir stiuardesių trūkumas visame pasaulyje (po masinių atleidimų pandemijos metu daug jų taip ir nebegrįžo į ankstesnes skrydžių bendroves), pabrangęs antžeminis aptarnavimas.
Šio sektoriaus įmonės, siekdamos pritraukti darbuotojų, priverstos kelti atlyginimus – tai irgi atsiliepia skrydžių kainoms. Pavyzdžiui, dar praeitą poilsio sezoną į Turkijoje populiarų Antalijos regioną buvo galima įsigyti lėktuvo bilietą ten ir atgal už 180 eurų, o dabar toks skrydis kainuoja 450–500 eurų“, – komentavo K.Graužinienė.
Be oro linijų kainas pakėlė ir viešbučiai. Pasak turizmo agentūros vadovės, keletą metų kentėję dėl dramatiškai sumažėjusių turistų srautų, jie mėgina atgauti įšaldytas investicijas ir kompensuoti patirtus nuostolius. Vėl grįžtantys turistų srautai verčia viešbučius didinti darbuotojų skaičių ir mokėti jiems konkurencingus atlyginimus. Todėl ir šioje srityje kainoms mažėti erdvės nebelieka.
„Energija, kuras ir maistas pabrango ne tik Lietuvoje. Kurortiniai viešbučiai ir restoranai taip pat susiduria su šiuo iššūkiu. Todėl natūralu, kad lietuvių pamėgto paslaugų paketo „viskas įskaičiuota“ viešbučiai nebegali teikti tokiomis pačiomis kainomis, kokios buvo prieš pandemiją.
Konkretus pavyzdys: dar prieš dvejus metus per išankstinius pardavimus aukštos kokybės viešbučiai Turkijoje savaitės poilsį galėdavo pasiūlyti už 299 eurus vienam keliautojui, o šiemet tie patys viešbučiai už tokios pačios kokybės poilsį jau prašo 630 eurų“, – skaičiavo K.Graužinienė.
Jos teigimu, Rusijos Ukrainoje pradėtas karas taip pat prisidėjo prie kelionių brangimo. Bėgantys nuo mobilizacijos rusai renkasi šalis, kuriose mėgina išlaukti, kol situacija aprims. Tik nedidelė dalis jų gali sau leisti gyventi viešbučiuose, todėl smarkiai išaugo paklausa apartamentams. Tai, savo ruožtu, didina viešbučių paklausą – turistams, neradusiems išsinuomoti apartamentų, tenka dairytis pastogės kituose sektoriuose, o čia kaina didėja.
Kaina auga, kokybė – nebūtinai
Jei prieš trejus metus dar buvo galima nuskristi savaitei ir pailsėti nebrangiame viešbutyje Bulgarijoje už 199 eurus, dabar tokia kelionė kainuos nuo 500 eurų, o viešnagės kokybė, pasak K.Graužinienės, gali netgi blogėti. Jei anksčiau į Maldyvus ar Balį buvo galima rasti kelionę už 1,8 tūkst. eurų asmeniui, dabar teks numatyti biudžetą nuo 2,5 tūkst. eurų.
Dar labiau pakilo kainos 5 žvaigždučių viešbučiuose Turkijoje: dabar jos iki trijų kartų aukštesnės nei buvo pernai ar užpernai.
Geriau kainų nebelyginti
Tadas Kertenis, tinklapio „tedo.lt“ įkūrėjas ir kelionių startuolio „Hoperfy“ bendraįkūrėjas, kalbėdamas su portalu lrytas.lt, patarė nustoti lyginti kelionių kainas: „Reikia pasiruošti brangimui ir nusiteikti kainų nebelyginti su tomis, kurios buvo anksčiau. Viskas natūraliai brangsta, didėja algos, brangsta ir kelionės.
Jei anksčiau skrydis į Tailandą būdavo 800 eurų, tai dabar bus 1,2 tūkst. eurų. Tą reikia priimti kaip naują normą. Jei Egiptas kainavo 550 eurų, tai dabar – 750 eurų, o kartais gal net ir 900 eurų“.
Anot T.Kertenio, Tailandą ir kitas egzotines kryptis paveikė karas Ukrainoje ir koronavirusas. Dėl šių priežasčių dingo iš Rusijos ir Ukrainos skraidančios oro linijos, o paklausa auga, tad tokie žaidėjai kaip „Turkish Airlines“ naudojasi situacija ir didina kainas.
Pašnekovo teigimu, kelionių agentūros, kelionių organizatoriai tokio prieaugio nejaučia: jei nuo 550 eurų kelionės uždirbo 50 eurų, tai nuo 750 eurų kainuojančios kelionės uždirba 70 eurų. Tuo tarpu klientams suma išauga 200 eurų. Be to, retai kas keliauja po vieną, todėl išlaidų augimas kelionę perkant šeimai dar juntamesnis.
Nepaisant to, kaip sakė T.Kertenis, net ir pakilus kainoms keliaujančiųjų nesumažėjo, nors rinkoje tam buvo nusiteikta.
Laukia panašių metų
Kelionių agentūros „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė mano, kad ateinantys metai išvykstamajam turizmui bus panašūs, panašus bus ir turistų srautas, neišvengsime ir kainų augimo. Tiesa, tikėtina, kad jis neturės tokio pagreičio, koks fiksuotas šiemet: šią vasarą laimėjo tie, kurie keliones pirko balandžio-gegužės mėnesiais, nes vėliau kainos kilo apie 20 proc.
Anot Ž.Gavelienės, globalūs žaidėjai kitam sezonui prognozuoja 5 proc. kainų kilimą. „Manau, kad su kainų augimu riba jau pasiekta. Atsiranda naujų krypčių, atsidaro Azija – išliks ir krypčių konkurencija.
Kalbant apie masinį turizmą, viskas priklausys nuo konkurencijos. Yra ženklų, kad į Turkijos rinką gali ateiti dar vienas žaidėjas. Jei taip nutiks, tikėtina, kainos netgi sumažės“, – portalui lrytas.lt kalbėjo kelionių agentūros vadovė.
Keliauja tie, kurie anksčiau sėdėdavo namie
Pasak Ž.Gavelienės, dėl pandemijos kelionės tapo viena geidžiamiausių prekių. Be to, ribojimai davė postūmį keliauti po savo šalį. Judėjo net ir tie, kurie anksčiau nemėgdavo keliauti. O užsidegus noru keliauti po Lietuvą, atsiranda noras vykti ir toliau.
„Kažkada šie keliautojai persikels į Turkiją ir Japoniją. Nauji keliautojai kompensuos praradimus tų, kurie dėl krizės neteko darbo ir nebegali niekur vykti“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Ji pastebi, kad geriausi viešbučiai išperkami jau dabar – ir Velykom, ir netgi kitiems Naujiesiems metams.
„Yra drąsiausias keliautojų sluoksnis, kuriems kelionės – gyvenimo dalis. Jie nėra jaurūs kainai“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Bet jei jūs iš tų, kurie skaičiuoja, pašnekovė davė porą patarimų.
Jei galite keliauti žemo populiarumo periodu ir nesate pririštas prie atostogų datos, patartina gaudyti geriausią kainą. Pavyzdžiui, jei vasario pabaigoje-kovo pradžioje važiuosite į Egiptą, didelio srauto tuo metu tikrai nebus.
Jei esate pririštas prie mokyklinio grafiko, tokiu atveju kelionę reikia pirkti kaip įmanoma anksčiau.
Atostogų paketas brango 20 proc.
Remiantis „Economist Intelligence Unit“ naujausios ataskaitos duomenimis, 2022 m. išvykstamojo turizmo srautai pasaulyje augo net 60 proc., tačiau dar nepasiekė ikipandeminio lygio. Sugrįžti į priešpandeminius laikus prognozuojama jau 2023-aisiais, kuomet numatomas dar 30 proc. turistų skaičiaus augimas.
Kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ rinkodaros vadovės Baltijos šalims Olgos Belovos teigimu, turistų srautams stabiliai atsigaunant, šiandienos ekonominių iššūkių kontekste pastebimai keičiasi poilsiautojų keliavimo dažnis ir pageidaujamo kelionės paketo tipas. Įsigali nuostata, jog geriau keliauti rečiau, bet kokybiškiau. Pavyzdžiui, dabartinių pardavimų statistika rodo, jog vietoje įprastų dviejų kelionių per metus žiemą ir vasarą renkamasi turėti vienas atostogas, užsisakant aukštesnės klasės apgyvendinimą bei įsigyjant papildomų kelionės komfortą užtikrinančių paslaugų.
„2022 m. išaugusios aviacinio kuro bei energetinių išteklių kainos galutinę atostogų paketo kainą padidino apie 20 proc., tačiau gyventojai dėl to atsisakyti kelionių neketina. Iš išankstinių 2023 m. kelionių pardavimų duomenų matome, jog prioritetas teikiamas būtent vasarai ir nesižvalgoma į bazinius paketus. Klientai ieško aukštesnio lygio aptarnavimo, domisi privačiais pervežimais iš oro uosto į viešbučius ir atgal, renkasi pažintines ekskursijas, turus bei kitus papildomus privalumus atostogų metu“, – pastebėjo O.Belova.
Pajudės kinai
Ji atkreipė dėmesį, kad šią vasarą nekeliavo ar beveik nekeliavo trys itin didelės išvykstamojo turizmo rinkos: Kinija dėl šalyje taikytos nulinės COVID-19 politikos bei Rusijos ir Ukrainos keliautojai dėl vykstančio karo ir taikomų ribojimų. Manoma, kad 2023-aisiais kinai grįš į kelionių rinką.
Su augančiais turistų srautais, didės ir išvykstamojo turizmo kainos. Ir nors kainų šuolis, O.Belovos spėjimu, nebus toks drastiškas kaip 2022 m., numatomas iki 10 proc. kainų augimas. Pagrindinės priežastys, kurios lems šį augimą: energetikos kainų šuolis, vis dar kylanti aviacinio kuro kainos kreivė, turizmo sektoriaus personalo trūkumo ir pajėgumų iššūkiai.
