Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai vertins uostamiesčio apygardos prokuratūros baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir teisiamųjų paaiškinimus.
Į teisiamųjų suolą siunčiamas Kauno rajone gyventis 54 metų Sergejus Karpovičius, kurį prokuratūra kaltina apgaule išnaudojus asmenį priverstiniam darbui, ir Klaipėdos rajone esančiam jo ūkiui formaliai vadovaujanti 34 metų jo duktė Judita Karpovič-Noreikienė, kuri esą naudojosi apgauto asmens priverstiniu darbu.
Tyrimo duomenimis, vienoje Kauno krovinių gabenimo įmonėje Transporto skyriaus vadovu dirbantis S.Karpovičius parengė dokumentus, pagal kuriuos įmonėje vairuotojais buvo įdarbinti du Tadžikijos piliečiai.
Pasak prokuratūros, žinodamas, kad jie neturi reikiamos patirties ir įgūdžių dirbti sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais, S.Karpovičius pažadėjęs, jog to jie išmoks kvalifikacijos tobulinimosi kursuose. O kol prasidės kursai, tadžikams dukters ūkyje laikinai reikėsią prižiūrėti avis ir atlikti kitus ūkio darbus.
Tuo metu transporto įmonėje įdarbintiems tadžikams buvo mokamas apie 700–800 eurų atlyginimas atskaičius mokesčius, nors jie realiai vairuotojais nedirbo.
Byloje užfiksuota, kad 42 metų tadžikas Umarbojus Ismoilovas ūkyje dirbo 2020 metais nuo sausio iki birželio, o dešimčia metų jaunesnis jo tautietis Jasuras Mahmadovas – pernai nuo balandžio iki rugpjūčio.
Pasak prokuratūros, aukomis tapę vyrai buvo apgyvendinti metaliniame konteineryje su minimaliomis gyvenimui tinkamomis sąlygomis, dirbo be poilsio dienų, o darbas buvo kontroliuojamas juos stebint vaizdo kameromis.
Ūkyje pasilikdavo vienas
„Apie kokį priverstinį darbą galima kalbėti, jei U.Ismoilovas ištisomis savaitėmis čia gyveno vienas? Aš ūkio prižiūrėti atvažiuodavau tik savaitgaliais.
Jis turėjo mobilųjį telefoną, naudojosi internetu. Visai netoli ūkio gyvena keli kaimynai.
Laikinai apsigyvenusiam tadžikui į banko sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas, jis turėjo banko kortelę ir galėjo išsigryninti pinigų. Jis iš šalia esančios gyvenvietės maršrutiniu autobusu savarankiškai išvažiuodavo į Klaipėdą ir vėl sugrįždavo“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo S.Karpovičius.
Jam nesuprantamas prokurorų priekaištas ir dėl vaizdo kamerų. Anot vyriškio, jos įrengtos ūkio apsaugai užtikrinti, nes teritorija kurį laiką lieka be priežiūros. Dėl saugumo vaizdo kameromis stebimos ir gyvenamosios patalpos, kuriose filmuojamas pats šeimininkas.
S.Karpovičiaus teigimu, dėl asmeninių priežasčių jis prašęs vaizdo stebėjimo sistemą prižiūrinčio specialisto įrašus ištrinti ir sistemą taip suprogramuoti, kad būtų įrašinėjama tik viena diena.
Tačiau pareigūnams kilo įtarimas, jog ištrinti vaizdo įrašus buvo prašoma siekiant panaikinti įrodymus, kad tadžikai iš tiesų dirbo.
Darbuojasi du uzbekai
Į S.Karpovičiaus avių ūkį atvykusį „Lietuvos ryto“ žurnalistą pasitiko du azijietiškos išvaizdos vyrai.
„Tai uzbekai. Juos įdarbinau, kai įsigijau bandą buliukų, kuriems reikia kasdienės priežiūros“, – paaiškino šeimininkas.
Prieš 2 mėnesius žemės ūkio bendrovėje įdarbintas 35 metų Azizbekas teigė, kad dirba po dvi valandas ryte ir vakare, kai reikia pašerti jautukus.
Uzbekas aprodė elektra šildomame statybiniame vagonėlyje įrengtas gyvenamąsias patalpas: dviaukštė lova, stalas, kėdės.
Kitame vagonėlyje – tualetas, dušas, skalbyklė, o trečiame įrengta virtuvė su valgomuoju. Čia mėsą keptuvėje čirškino 30 metų Nematulas.
Abu uzbekai tvirtino esantys patenkinti gyvenimo ir darbo sąlygomis. Jie turi laisvadienių, per kuriuos maršrutiniu autobusu išvyksta pramogauti į Klaipėdą.
S.Karpovičius aiškino, jog Azizbekas į Lietuvą atvyko dirbti vairuotoju, tačiau paaiškėjo, kad jis turi tik traktorininko pažymėjimą ir vilkiko vairuoti negali.
Azizbekas sutiko dirbti ūkyje, nes gyvendamas Kirgizijoje prižiūrėjo kelių tūkstančių avių bandą. Antrą uzbeką kaunietis įdarbino todėl, kad Azizbekui vienam buvo liūdna.
Nemokėjo vairuoti vilkiko
S.Karpovičius sakė, kad transporto įmonėje yra tiesiogiai atsakingas už iš trečiųjų šalių atvykstančių žmonių įdarbinimą.
Kauno įmonė bendradarbiauja su viena Uzbekijos tarpininkavimo firma, kuri lietuviams siunčia žmones, galinčius dirbti tolimųjų reisų vairuotojais.
Šitaip prieš beveik 3 metus Kaune atsidūrė ir U.Ismoilovas. Tačiau atvykėlį pasodinus prie vilkiko vairo paaiškėjo, kad jis tokia transporto priemone iš viso nėra važiavęs.
Sulaukęs tokio „vairuotojo“ kaunietis nė kiek nenustebo: „Vidurinės Azijos šalyse klesti korupcija, todėl ten nėra sunku nusipirkti bet kokį dokumentą. Matyt, tadžikas atsivežė šitaip įsigytas sunkiasvorio transporto vairuotojo teises.“
Negana to, užsienietis neturėjo skaitmeninės tachografo kortelės, be kurios vairuotojas negali sėsti prie vilkiko vairo net kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Bet tadžikas tikino, kad tą kortelę iš tėvynės atveš jo tautietis.
Taigi U.Ismoilovas negalėjo būti priimtas į darbą. Tuomet jis prarastų darbo vizą ir būtų priverstas važiuoti namo, todėl tadžikas maldavo jį palikti Lietuvoje.
Vairuotojai graibstomi
S.Karpovičiaus teigimu, kvalifikacijos kėlimo kursų laukiantys atvykėliai įdarbinami transporto įmonėse ir gauna jiems nustatytą minimalią algą, nors realiai vairuotojais nedirba.
Iš pirmo žvilgsnio transporto įmonės taip švaisto lėšas, tačiau kitokios išeities neturi. Įdarbinus užsienietį atlyginimą privalu mokėti, o neįdarbinus nutraukiama darbo viza ir jis privalo išvykti iš Lietuvos.
Vilkikų vairuotojų trūksta, todėl kurį laiką nieko nedirbantiems užsieniečiams įmonės moka šimtus tūkstančių eurų ir kantriai laukia, kol bus galima juos išsiųsti į reisą. Būna taip, kad dalis jų vairuoti vilkiko taip ir neišmoksta. Juos tenka siųsti namo, o juos išlaikančios įmonės patiria nuostolių.
S.Karpovičius teigė, kad vairuotojų ieškoma net egzotinėse šalyse, – po Kauną jau vaikšto įmonėse vilkikų vairuotojų kvalifikaciją keliantys indai ir net tailandiečiai.
Laikinai apgyvendino
U.Ismoilovą įdarbinus įmonėje paaiškėjo, kad jis neturi kur gyventi. Nuomoti būsto Kaune jis neišgalėjo, nes iki pirmojo atlyginimo neturėjo pakankamai pinigų.
„Jis vos ne ant kelių puolė ir prašė kur nors priglausti. Gerai, sakau aš jam, turiu ūkį, kur laikinai galėsi pagyventi.
Atsivežiau į savo ūkį Klaipėdos rajone, parodžiau, kur gyventi.
Maisto čia pakankamai, leidau jam pasiskersti avių ūkyje visada pasitaikančių ėriukų, kurių vystymasis sutrikęs ir jie neauga.
Juo labiau kad islamą išpažįstantys tadžikai gali valgyti tik halaliniu būdu pačių paskerstą gyvulį“, – pasakojo S.Karpovičius.
Jis teigė įnamį ūkyje aplankydavęs kartą per savaitę, atveždavęs jam duonos. O kito maisto užsienietis pasiimdavo iš šaldytuvo.
Atvykęs kartais tadžiko net neaptikdavo, nes jis būdavo išvykęs į miestą.
S.Karpovičiaus tikinimu, apgyvendintą tadžiką versti dirbti jam nebuvę jokio reikalo, nes ūkis visiškai automatizuotas: „Avims nuolatinės priežiūros nereikia.
Vanduo joms tiekiamas automatiškai, į ėdžias įkrautų šieno ritinių pakanka savaitei. Savaitgalį atvykęs į ūkį aš pats viską ir padarydavau.“
Pasiskundė po metų
Po kurio laiko ūkio šeimininkas įsitikino, kad kalbėdamas apie vis vežamą skaitmeninę tachografo kortelę tadžikas meluoja, todėl neapsikentęs po kelių mėnesių su juo atsisveikino.
Iš ūkio U.Ismoilovą išsivežė mašina atvykęs jo tautietis. Birželio pabaigoje tadžikas iš transporto įmonės buvo atleistas.
Tačiau dėl tariamo išnaudojimo į policiją U.Ismoilovas kreipėsi praėjus beveik metams.
Pirmą kartą kaip liudytojas jis buvo apklaustas pernai gegužės pabaigoje. Vėliau dar keletą kartų apklausiamas tadžikas prisimindavo vis naujas aplinkybes, kaip vargo ūkyje.
Po to, kai S.Karpovičius tyrėjams paaiškino, kad užsienietį laikinai priglobė laukdamas, kol jam atveš žadėtą tachografo kortelę, dar kartą apklaustas U.Ismoilovas paneigė turėjęs kortelę ar žadėjęs ją atsisiųsti iš Tadžikijos.
Užsienietis tyrėjams pasakojo buvęs verčiamas dirbti sunkius fizinius darbus be poilsio dienų ir iš ūkio nė karto nepasitraukęs.
Kai nereikėdavo prižiūrėti gyvulių, jis esą turėjęs laukuose rinkti akmenis.
Šeimininkas jį stebėdavęs per vaizdo kameras ir, vos tik jam prisėdus, skambindavo ir varydavo dirbti.
Tadžikas pripažino, kad nebuvo mušamas, tačiau esą patyręs psichologinį smurtą. S.Karpovičius vis žadėdavęs jam vairuotojų tobulinimosi kursus, o supykęs pagrasindavęs, jog pasistengs, kad jis būtų deportuotas iš Lietuvos.
Pasijuto apšmeižtas
Kauniečio manymu, U.Ismoilovas jį apšmeižė ir policijai visko prišnekėjo siekdamas byloje tapti nukentėjusiuoju ir šitaip prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje.
„Manau, jog jis man keršijo už tai, kad neapsikentęs išvariau iš ūkio ir atleidau iš įmonės. Jei jis taip jau buvo skriaudžiamas, pranešti policijai galėjo bet kada.
Tačiau jis teisybės sumanė ieškoti po 11 mėnesių. Man labai įdomu, kur jis visą tą laiką buvo? Kur dirbo, gyveno?“ – svarstė S.Karpovičius.
Neleido užduoti klausimų
Anot kauniečio, istorija, susijusi su antruoju tadžiku, dar keistesnė.
Praėjusių metų balandį įmonėje vairuotoju įdarbintas J.Mahmadovas gyveno įmonės bendrabutyje Kaune ir iki gegužės 20 dienos tobulinosi vairuotojų kursuose.
Savaitgalį važiuodamas į Klaipėdos rajoną S.Karpovičius atsiveždavo ir J.Mahmadovą, kuris ūkyje pasipjaudavo avį.
„Kursams baigiantis tadžikas prisipažino supratęs, kad vilkiko vairuotojo darbas jam nepatinka, ir prašė leisti jam kur nors pagyventi, kol į Lietuvą atvyks jo sesers vyras. Su juo Jasuras ketino išvykti į Lenkiją“, – dėstė kaunietis.
Tyrimą pradėjusi policija pernai rugpjūčio viduryje avių ūkyje atliko apžiūrą ir ten aptiko J.Mahmadovą.
Tyrėjai jis pasakojo, kad ūkyje šerdavo avis ir dirbo kitus darbus, tačiau nukentėjusiuoju byloje nebuvo pripažintas.
S.Karpovičiaus manymu, J.Mahmadovas buvęs spaudžiamas duoti kaltinimui reikalingus parodymus, todėl prokuroras abejojo, ar jis tai pakartos ir teismo posėdyje.
„Jis buvo apklaustas be vertėjo į tadžikų kalbą, be advokato. Daug ką pasako vien tai, kad tyrimo metu mums su gynėju nei U.Ismoilovui, nei J.Mahmadovui neleido užduoti jokių klausimų.
Kodėl prokuroras vengė mūsų akistatos? Bijojo, kad nesubyrėtų sukurpti kaltinimai?“ – kalbėjo kaunietis.
Pokalbiai buvo įrašyti
Prokuratūros kaltinimai labiausiai remiasi pokalbių telefonu įrašais, mat pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo klausomasi S.Karpovičiaus telefono.
Sprendžiant pagal įrašus, didžiausias sujudimas buvo tą dieną, kai policija atvyko į avių ūkį.
Užfiksuota, kaip kaunietis skambina ūkyje buvusiai savo gyvenimo draugei ir prašo perduoti Jasurui, kad jis iš ten dingtų.
Sužinojęs, kad J.Mahmadovas jau kalbasi su policija, S.Karpovičius pats jam paskambino ir liepė nieko nekalbėti, nesakyti, kad jis čia dirba, o tik padeda kirpti avis.
Vėliau jis skambino žemės ūkio bendrovės direktoriaus pareigas einančiai dukrai ir prašė J.Mahmadovą atgaline data įdarbinti kelioms dienoms kaip pagalbinį darbuotoją avims kirpti.
Sužinojęs, kad to padaryti negalima, vėliau S.Karpovičius telefonu tarėsi, kaip būtų galima tadžiką įdarbinti.
Tos pačios dienos vakare kaunietis skambino vaizdo stebėjimo sistemą įdiegusiam specialistui ir paprašė jo ištrinti vaizdo įrašus ir viską įrašinėti iš naujo.
Tačiau S.Karpovičiaus advokatas Vytautas Sirvydis įrašytų pokalbių telefonu nesureikšmina: „Kiek kartų jau yra atsitikę, kai teismo posėdžių metu tokie įrodymai subliūkšta.
Paaiškėja, kad jie neretai būna sumontuoti taip, kaip reikia prokurorams, reikalingos frazės ištrauktos iš konteksto, ignoruojami įrašai, kurie neigtų kaltinimus.“
Advokatas pateikė pavyzdį, kad byloje nėra įrašyto pokalbio tarp U.Ismoilovo ir J.Mahmadovo.
Šie tadžikai vienas kito esą nepažįsta, tačiau jau prasidėjus tyrimui U.Ismoilovas skambino ūkyje buvusiam J.Mahmadovui ir prašė jo policijai sakyti, kad iš jo buvę paimti dokumentai, kad jis laikomas uždarytas, kad verčiamas sunkiai dirbti.
