Skola – ne sūris, brandinti nereikia
Su šia liaudies patarle kalbintas antstolis sutinka – tai yra pati pirmoji taisyklė. Antroji – aktyviai kreditoriai bei pačiam skolininkui bendradarbiauti su skolos išieškojimą vykdančiais specialistais.
Jo turimais statistiniais duomenimis, naujų skolų išieškoma 3–4 kartus daugiau, nei kad yra įsiteisėjusios senos skolos. Taip yra bent dėl kelių aplinkybių: laikui bėgant skolininko finansinė padėtis gali suprastėti, gali būti netenkama darbo, nebeturima turto, iš kurio būtų galima padengti skolas.
R.Vižainiškio teigimu, tai yra viena priežasčių, kodėl reikėtų paskubėti ir pradėti skolos išieškojimą.
„Skolininkas gali ir pats sąmoningai vengti nevykdyti pareigų, perleisti turtą kitiems, slėpti pajamas, tačiau skolininko bendradarbiavimas padeda efektyvinti procesą“, – teigė pašnekovas.
Jei dar nėra kreiptasi į teismą, antstoliai teikia ikiteisminio tarpininkavimo paslaugą – tokiu atveju gali neprireikti teismo pagalbos. Antstoliui pateikiami reikiami dokumentai apie skolą, jos dydį ir kitus turimus įrodymus. Dažniausiai užtenka raštiško antstolio kreipimosi į skolininką ir perspėjimą.
Ikiteisminis skolos išieškojimas yra pigesnis ir greitesnis būdas išspręsti tokią situaciją tiek kreditoriui, tiek skolininkui.
Pašnekovas sakė bendravęs su įmonių vadovais ir atlikęs tarsi privatų socialinį tyrimą. Įmonės, susidūrusios su sunkumais, kažkur užstrigusiais piniginiais srautais, nebuvo pajėgios laiku atsiskaityti, tačiau gavusios antstolio raštą iškart sprendė, kam teikti pirmenybę. Tokiu atveju laimėjo aktyvūs kreditoriai, siekiantys kuo greičiau atgauti skolą.
Kartais sudaromi specialūs skolų mokėjimo grafikai, pasirašomi vekseliai, tačiau antstolio įsitraukimas turi tam tikrą psichologinį efektą, kuris tokiose situacijose svarbus. Juo labiau – antstolis tampa tarpininkų susipykusių draugų ar giminaičių istorijose.
Svarbu žinoti, pasak kalbinto antstolio, ką reiškia indeksuoti periodines išmokas ir kieno tai pareiga. Kaip aiškino pašnekovas, tai susiję su vaikų išlaikymu. Nuo 2008 m. Vyriausybė priėmė sprendimą, kad vadinamieji alimentai turi būti indeksuojami.
Tai reiškia, kad kasmet jos yra perskaičiuojamos, tai yra mokėtojo pareiga. Jei išlaikymas vaikui nėra indeksuojamas, susidaro skola. Dėl to galima kreiptis į specialistus, tačiau sumą galima perskaičiuoti tik už penkerius metus.
„Aukščiausias teismas išaiškino, kad terminas apribojamas penkeriais metais, nes negali trukti neapibrėžtą laiką. Verta pateikti vykdomuosius dokumentus, nes skolininkas gali turėti kitų skolų, tačiau pirmenybė yra vaiko išlaikymui“, – teigė jis. Jei terminas praleistas, jį verta pateikti teismui dėl atnaujinimo.
Įrodymai – būtini
R.Vižainiškio vertinimu, skolininko elgsena, jo bendravimas ir valia spręsti problemą gali lemti kreditoriaus sprendimą neapsieiti ikiteisminio skolos išieškojimo ir kreiptis į teismą. Tokiais atvejais antstolis gali padėti – jis turi teisę konstatuoti faktines aplinkybes, tai daro objektyviai, nes Lietuvos Respublikai yra prisiekęs asmuo.
Tarkime, jei aplieja kaimynas iš kito aukšto, antstolis gali tai užfiksuoti ir šios aplinkybės jau nebereikės įrodyti teisme. Populiaru ir statybose. Jei subrangovas nori atlikti darbus, tačiau negali dėl nesuteikiamo darbo, pavyzdžiui, reikia pravesti elektros tinklus, tačiau dar nenutinkuotos sienos, tad tokiu atveju antstolis fiksuoja tokį dalyką.
V.Ptašinskio pastebėjimu, bet kokiu atveju praverčia turimi dokumentai. Nesvarbu, kuris skolos išieškojimo kelias bus pasirinktas, būtina atlikti namų darbus, susirinkti įrodymus ir tik tada pasitelkti antstolį į pagalbą.
„Įrodymai gali būti įvairios sutartys: paskolos sutartis, nuomos sutartis, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, sąskaitos faktūros, kvitai apie suteiktą paskolą, rašytinės pretenzijos, reikalavimai grąžinti skolą.
Ne paslaptis, kad tokios problemos susiklosto tarp pažįstamų žmonių, kurie bendrauja socialinėje erdvėje, programėlėse ir skolininkas dažnai prisipažįsta, kad yra skolingas, siūlo savo mokėjimo grafikus, terminus. Net ir šioje vietoje antstolis gali atlikti itin reikšmingą funkciją – konstatuoti susirašinėjimą ir jį pateikti teismui“, – aiškino advokatas.
Turint juos, paprasčiausias būdas yra kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo – tai jis vadina reikalavimą skolininkui, kuris bus įgyvendinamas teismo sprendimu. Kiekvienas žmogus tai gali padaryti internetu – net nereikalauja pateikti įrodymų. Per 1 d. d. priimamas sprendimas, apie kurį pranešama skolininkui. Jis atsakymui turi 20 dienų, jei nepateikia – byla perduodama teismui.
„Jeigu skolininkas nesutinka su reikalavimais, jam užtenka parašyti vieną sakinį, kad jis nesutinka, jis yra naikinamas ir siūloma kreiptis į teismą su ieškiniu. Tuomet jau reikia nurodyti išsamias faktines aplinkybes, siūlomą vertinimą ir visus įrodymus.
Teismas įvertina, ar pagal turimus įrodymus gali būti priimtas jums palankus sprendimas. Jei taip – priimama ir sprendimas siunčiamas atsakovui, jei jis nesutinka, jis gali pasisakyti ir teismas nagrinėja vėl“, – dėstė radijo laidos dalyvis.
Yra ir „klasikinis“ kreipimasis į teismą su ieškiniu, kai jau yra galimybė apklausti liudininkus, formuluoti procesinius prašymus, reikalauti įrodymų ir pan.
Tuo metu antstolis primena, kad dažnai pasitaiko, kai reikiamų dokumentų skolininkui įteikti nepavyksta dėl pateisinamų priežasčių arba piktybiško išsisukinėjimo. Neretai paštu siunčiami dokumentai grįžta su žymomis „neatsiėmė“, „išvykęs“, „nerasta“, todėl antstoliai ir čia gali pagelbėti.
„Esminis privalumas tas, kad jo galimybės adresatą pasiekti yra keleriopai didesnės nei pašto kurjeriu ar kitais būdais. Net jei skolininkas ir neskaitys turinio, tai yra laikoma dokumento įteikimu“, – akcentavo jis.
Be turto išvyko į užsienį? Ne kliūtis
Advokatas atkreipė dėmesį – neretai atsitinka taip, kad skolininkas išvyksta iš Lietuvos, tačiau skolos liko. Kreditorius galvoja, kad skolininkas neturi jokio turto ir neverta pradėti skolos išieškojimo proceso, tačiau galiausiai paaiškėja, kad jis jau grįžęs ir net turi sukaupęs turto.
Kalbintas antstolis R.Vižainiškis priminė, kad tokiais atvejais galima pasinaudoti teismo skiriamu kuratoriumi, kad skolininkas galėtų būti tinkamai informuojamas – tą užsienyje sunku padaryti antstoliams. Įprastai toks kompetentingas asmuo ar įmonė teismo sprendimu gali tapti advokatas, advokato padėjėjas, bankroto administratorius ir t. t.
„Kuratorius atlieka veiksmus, kuriuos turėtų atlikti pats skolininkas – susipažįsta su byla, gali gauti pažymas, gali prašyti papildomas ekspertizes taip, kad skolininko teisės nebūtų pažeistos“, – dėstė pašnekovas.
Taip pat pagal Lietuvoje priimtus reglamentus, teismas gali išduoti dokumentą, pagal kurį skolos išieškomos užsienyje, nors yra ir išimčių kaip kad Danija. Tačiau visoje Europos Sąjungoje yra vadovaujamasi dvišaliais valstybių susitarimais, kad Lietuvoje priimtas sprendimas būtų vykdomas.
Nors kai kurie procesai pasibaigia juridinio arba fizinio asmens bankrotu, tai neužkerta kelio po kiek laiko vėl bandyti atgauti pinigus – skolininko situacija jau gali būti pasikeitusi.
Svarbu žinoti ir tai, kad už antstolių kontoros darbą pirmiausiai sumoka kreditorius, tačiau šią sumą galiausiai atgauna – išlaidas padengia skolininkas. Šių specialistų darbas, anot R.Vižainiškio, yra reglamentuotos ir visų paslaugų įkainiai numatyti – suma priklauso nuo darbo sudėtingumo, skirto laiko, sąnaudų ir kt.
„Vis daugiau kreditorių kreipiasi į antstolius: pandemijos metu ne tik antstoliai, bet visi buvo sustabdę gyvenimo ritmą, buvo apribojimai verslui. Gal dar nepasiekėme 2019 m., bet skolų išieškojimas auga – nuo praėjusių metų padidėjo 16 proc.“ – skaičiavo pašnekovas.
Apie 53 proc. pateikiamų dokumentų antstoliui pateikia įvairios valstybinės institucijos, 3 proc. sudaro periodinis išlaikymas, likusioji dalis yra privačių ir juridinių asmenų skolos.
