Siūlo uždrausti
VMI per 9 šių metų mėnesius atliko 462 kontrolės veiksmus, siekdama užtikrinti pajamų apskaitymą ir teisės aktų reikalavimų vykdymą viešojo maitinimo paslaugų srityje. Buvo nustatyti 449 pažeidimai, nesumokėta apie 220,5 tūkst. eurų mokesčių. Pernai iš viso buvo atlikta 611 patikrinimų, nustatyti 675 pažeidimai ir 542,4 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, nefiskalinių kvitų išvis reikėtų atsisakyti, nes jie sudaro verslams galimybę vengti mokesčių.
„Tai vienas iš būdų, galinčių sumažinti šešėlį. Žmonės pavalgo maitinimo įstaigose ir gauna nefiskalinius kvitus, kurie dažnai fiskaliniais kvitais ir nevirsta. Nesu girdėjęs gerų argumentų, kodėl jų reikia“, – „Žinių radijuje“ sakė ekonomistas.
Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentės Daivos Čibirienės teigimu, nefiskaliniai kvitai nėra uždrausti, bet be jų išsiversti būtų sunku: „Juk žmogus turi žinoti, už ką atsiskaito, o kaip kitaip patikrins, ar padavėjas viską gerai įrašė? Juk gal padavėjas padarė klaidą, įrašė tai, ko nebuvo užsakyta. Tam ir yra nefiskaliniai kvitai, kaip juodraščiai, išankstinės sąskaitos, kurias žmogus gali prašyti pataisyti, esant klaidų.“
D.Čibirienė aiškina, kad be nefiskalinių kvitų veikia tik tos maitinimo vietos, kuriose susimokamas fiksuotas mokestis vos įėjus, o vėliau maistas renkamasis švediško stalo principu, arba kuriose išsirinkus maistą ir gėrimus reikia susimokėti iš karto.
Pašnekovai neneigia, kad tose maitinimo įstaigose, kuriose iš pradžių pateikiama išankstinė sąskaita, galima sėdėti ir laukti fiskalinio kvito ar prašyti jį atnešti, bet daugeliui jų net nereikia.
„Dažnam vartotojui kvitų nereikia, nenori, kad būtų gadinamas popierius, spausdinama, ir jis pavalgęs, atsiskaitęs nelaukia ir išeina. Ir laukti ne kiekvienas gali, gal nepatogu, o ir taip išeitų, kad kiekvienas gyventojas mokesčių inspektoriumi taptų, jei žiūrėtų per petį, ar „įmušė“ į kasą.
Manau, kad XXI amžiuje turėtų būti priemonių, kurios padėtų išvengti tokios spragos, sukuriančios erdvę piktnaudžiavimui, reikia tų priemonių ieškoti“, – portalui lrytas.lt komentavo N.Mačiulis.
Randa būdų, kaip išvengti mokesčių
VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, nefiskalinių kvitų, kitaip dar vadinamų išankstinių sąskaitų, išdavimas yra būtinas viešojo matinimo įmonėms dėl jų veiklos specifikos. Visgi pašnekovas pripažino, kad šis sektorius jau ne vienerius metus išlieka tarp rizikingiausių ir jam skiriamas didelis dėmesys.
„VMI, identifikavusi piktnaudžiavimus, nustatė papildomus reikalavimus viešojo maitinimo įmonėse naudojamiems kasos aparatams. Tai padėjo ženkliai sumažinti vengimą apskaityti gautas pajamas, nes visos išankstinės sąskaitos patenka į kontrolines juostas, o jų neuždarius fiskaliniais kvitais negalima užbaigti darbo kasos aparatu.
Visgi nesąžiningas verslas ieško būdų, kaip apeiti šiuos reikalavimus: vieni įsirengia papildomus įrenginius išankstinių sąskaitų spausdinimui, kiti diegiasi neleistinas papildomas programines priemones (neatlikus jų ekspertizės), kurios sukuria technines galimybes išvengti duomenų fiksavimo kontrolinėse juostose“, – portalui lrytas.lt komentavo R.Puncevičius.
Kaip atpažinti?
VMI atstovas akcentavo, kad fiskalinį kasos aparato kvitą identifikuota fiskalinis trijų raidžių „LTF“ logotipas. Tik toks kvitas užtikrina, kad gyventojo sumokėtus pinigus įmonė tinkamai įtrauks į apskaitą ir sumokės mokesčius.
VMI akcentuoja, kad visi Lietuvoje už prekes ar paslaugas gyventojams išduoto kasos aparato kvito duomenys turi būti išspausdinti lietuvių kalba, pats kvitas turi būti ryškus, lengvai įskaitomi tokie duomenys, kaip:
– kvito antraštė (įmonės pavadinimas, kasos aparato įrengimo adresas ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas arba įmonės kodas);
– kvito eilės numeris;
– kvito išdavimo data ir laikas;
– prekės/paslaugos arba jų grupės pavadinimas;
– prekės/paslaugos kaina ir kiekis;
– visa mokėtina suma ir PVM suma, jeigu verslo atstovas yra šio mokesčio mokėtojas;
– iš asmens gauta suma ir grąža;
– fiskalinis logotipas, žymimas trijų raidžių „LTF“ deriniu;
– unikalus kasos aparato numeris.
„Pasitaiko atvejų, kai įmonės bando gudrauti ir net po apmokėjimo klientams išduoda ne fiskalinius kvitus, o labai juos primenančias išankstines sąskaitas su panašiais duomenimis. Už suteiktas paslaugas gavus tik išankstinę sąskaitą, klientas visada turėtų pareikalauti fiskalinio kvito“, – sakė R.Punckevičius.
D.Čibirienė atkreipė dėmesį ir į atsiskaitymus kortele. Dažnai atsiskaičius padavėjai paklausia, kvito reikės ar ne. Tačiau pašnekovė paragino neapsigauti – tai nėra fiskalinis kvitas, tai tik kvitas, patvirtinantis, jog nuo jūsų sąskaitos buvo nuskaičiuoti pinigai ir nurodyta atitinkama suma.
„Tada vis tiek sumas reikia „įmušti“ į kasos aparatą, ten dar nurodoma, ar gauti grynieji pinigai, ar atsiskaitymas vyko kortele, ir tik toks gautas fiskalinis kasos aparto kvitas patvirtina, kad pajamos buvo registruotos“, – portalui lrytas.lt pabrėžė ji.
Anot specialistės, gerai tai, kad bent jau šiuo metu ant kvitų aiškiai rašoma, jog tai – nefiskaliniai. Tačiau apie tai galėtų būti kvite rašoma plačiau, primenama, kad jis negaliojantis, esantis tik juodraštis, todėl būtina padavėjų prašyti fiskalinio kvito.
„Reikia žmones šviesti, jie apie tai galbūt nežino. Todėl reikėtų ilgesnio teksto ant kvito, kad žmonės suprastų, jog nefiskalinis kvitas yra niekas“, – sakė ji.
Gyventojai, negavę fiskalinio kvito ar gavę, jų manymu, netikrą kvitą, taip pat susidūrę su nesąžiningais verslininkais, kurie galimai slepia gautas pajamas ir vengia mokėti mokesčius, apie pastebėtus kitus mokestinius pažeidimus gali informuoti VMI.
Šiais metais dėl kvitų neišdavimo ar nefiskalinių kvitų išdavimo iš gyventojų VMI sulaukė 1034 pranešimų. 2021 m. buvo gauti 1466 pranešimai. Palyginti su kitais pranešimais apie mokestinius pažeidimus, šio tipo pranešimų mokesčių administratorius gauna daugiausiai.
VMI taip pat priminė, kad nuo 2019 m. pardavėjai kasos aparato kvitus gali išduoti ne tik popierinius, bet ir elektroninius.
Skiriamos piniginės baudos
Nuo praėjusių metų sausio 1 d. iki šių metų rugsėjo 30 d. daugiau nei 60 proc. viešojo maitinimo srityje nustatytų pažeidimų buvo susiję su tuo, kad už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas nebuvo išduotas kasos kvitas, taip pat nustatyti asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymo kasoje bei kasos operacijų atlikimo vietoje atvejai.
Už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavus kasos aparato kvito jį išduoti privalantiems asmenims gresia bauda nuo 90 iki 200 eurų. Jei pažeidimas nustatomas pakartotinai, bauda siekia nuo 450 iki 900 eurų.
Jei nustatoma, kad pajamos neapskaitomos vadovo nurodymu, tokiu atveju kvitą privalantiems išduoti asmenims skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, o tokį nurodymą davusiems vadovams nuo 900 iki 1350 eurų.
R.Puncevičius paminėjo, kad nuo kitų metų manipuliavimą duomenimis bus stengiamasi valdyti nauju Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos posistemiu i.EKA, kuris užtikrins duomenų gavimą iš kasos aparatų realiu laiku.