Spalio 18–28 d. organizuotoje apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausoje buvo pateikiami klausimai be pasirinkimų variantų, respondentai atsakymus turėjo pateikti individualiai.
Savivaldybėse svarbiausia problema – aukšta dujų ir elektros kaina
Respondentų buvo prašoma įvardinti, kokios problemos jų gyvenamose savivaldybėse yra svarbiausios ir reikalauja išskirtinio mero / savivaldybės administracijos dėmesio. Daugiausiai (55 proc.) apklaustųjų svarbiausia problema įvardino brangią elektrą ir dujas.
Taip pat tarp vienomis svarbiausių savivaldybėms kylančių problemų respondentai išskyrė didelę infliaciją (42 proc.), brangų centralizuotą šildymą (37 proc.), biurokratizmą sprendžiant gyventojų problemas (27 proc.), gyventojų skurdą (26 proc.), žemą darbo užmokestį (23 proc.), aukštą nedarbo lygį (19 proc.), stovėjimo aikštelių automobiliams trūkumą (18 proc.).
Respondentai tarp aktualiausių problemų išskyrė ir jaunimo emigraciją į didžiuosius miestus ir užsienį (15 proc.), korupciją savivaldybėje (15 proc.), prastai tvarkomas gatves ir apšvietimą (14 proc.), valdžios atstovų nesiskaitymą su gyventojų norais (12 proc.), nepakankamą vietų skaičių ikimokyklinėse įstaigose (10 proc.), per didelį pabėgėlių skaičių, dėl kurio nelieka laiko rūpintis savais žmonėmis (10 proc.).
Taip pat įvardinta žema savivaldybės tarnautojų kompetencija (9 proc.), didelis triukšmas ir oro užterštumas (7 proc.), aukštas alkoholizmo lygis, dviračių kelių trūkumas (7 proc.), žaliųjų erdvių trūkumas(6 proc.), žaidimų aikštelių vaikams (6 proc.), nepagarba tradicijoms, solidaus amžiaus žmonėms (5 proc.), šeimininkų be priežiūros paliekami, valkataujantys katės ir šunys (5 proc.), aukštas nusikalstamumo lygis (3 proc.), nepagarbus elgesys su seksualinių mažumų atstovais (3 proc.), nepakankamas vietų skaičius mokyklose (3 proc.), nepagarbus elgesys su tautinių mažumų atstovais (2 proc.) ir kita (1 proc.).
Svarbiausios sveikatos sektoriaus problemos – ilgos eilės, aukštos vaistų kainos
Apklausoje dalyvavusių respondentų buvo prašoma įvardinti, kokios sveikatos apsaugos problemos yra reikšmingiausios ir reikalaujančios pirmaeilio dėmesio. Daugiausiai apklaustųjų savo pasipiktinimą išreiškė dėl ilgo laukimo laiko norint patekti pas gydytoją (73 proc.), aukštų vaistų, dantų gydymo ir protezavimo kainų (63 proc.), rajonuose uždaromų gydymo įstaigų padalinių (44 proc.), gydytojų, slaugytojų trūkumo (41 proc.), korupcijos sveikatos apsaugoje (32 proc.), nepakankamo dėmesio sveikatos stiprinimui, ligų prevencijai (31 proc.).
Taip pat išskiriama žema gydymo paslaugų kokybė (30 proc.), nepagarba žmogui, pacientui (26 proc.), prievarta skiepytis, su COVID-19 susiję sprendimai (21 proc.), žemi medikų atlyginimai (17 proc.), sunkumai patekti į slaugos ligonines (13 proc.), nesuremontuoti gydymo įstaigų pastai, nusidėvėjusi gydymo įranga (11 proc.).
Ilgą laukimo laiką pas gydytoją dažniau įvardijo vidutinio ir vyresnio amžiaus, didžiausių pajamų atstovai. Vaistų, dantų gydymo ir protezavimo kainas – moterys, vyriausio amžiaus respondentai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Rajonuose uždaromomis gydymo įstaigomis labiausiai buvo nepatenkinti rajonų centrų ir kaimų gyventojai, gydytojų ir slaugytojų trūkumą dažniausiai įvardino vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai.
Respondentams taip pat buvo užduodamas klausimas, kaip vertinama tai, kad mažesniuosiuose miestuose, rajonų centruose yra uždaromi ligoninių skyriai. Net 73 proc. apklaustųjų teigė šiems sprendimams nepritariantys, nes susirgus tenka važiuoti į toli nuo gyvenamosios vietos esančią įstaigą, rizikuojama pacientų sveikata, giminėms sudėtinga lankyti sergančius artimuosius.
Sprendimui mažuose miestuose uždaryti ligoninių skyrius pritarė 10 proc. apklaustųjų, o nei pritarė, nei nepritarė 17 proc. respondentų.
Nepritarimą dažniau išreiškė moterys, žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų atstovai, rajonų ir centrų gyventojai.
Medikų trūkumo problemą įvardino dauguma apklaustųjų
Apklausoje gyventojų buvo teiraujamasi, ar Lietuvoje, jų nuomone, trūksta medicinos darbuotojų. 57 proc. apklaustųjų identifikavo medicinos darbuotojų trūkumo problemą, 15 proc. tikino, kad medikų trūkumo nėra, bet jų darbas prastai organizuotas, medikai netolygiai pasiskirstę šalies teritorijoje.
Tuo tarpu 8 proc. respondentų tikino, kad medikų turime per daug, bet netvarka medicinos sistemoje sukuria eiles laukiant vizito, 6 proc. teigė, kad trūksta gydytojų, o kitų medicinos darbuotojų Lietuvoje yra pakankamai ar per daug, 5 proc. – kad trūksta slaugytojų, o kitų darbuotojų yra pakankamai arba per daug. Į šį klausimą negalėjo atsakyti 9 proc. apklaustųjų.
Kad trūksta daugumos specialybių medicinos darbuotojų dažniau mano aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai. Nuostatai, kad problema yra prastame darbo organizavime, dažniau pritaria jauniausio amžiaus respondentai, didmiesčių gyventojai.
Apklausoje dalyvavusių gyventojų, identifikavusių medikų trūkumo problemą, taip pat buvo klausiama, kaip susidariusią situaciją reikėtų spręsti. 57 proc. respondentų siūlė sumažinti popierizmą medikų darbe, nes, pasak jų, gydytojų pakaktų, jei nereiktų rengti tiek daug formų.
54 proc. apklaustųjų manė, kad problemą išspręstų medikų atlyginimų didinimas, 50 proc. siūlė atsisakyti prievolės į šeimos gydytoją kreiptis siuntimo pas specialistą arba šią prievolę stipriai apriboti. Taip pat nemaža dalis manė, kad medikus reikėtų perskirstyti tarp didžiųjų miestų, kuriuose yra medikų perteklius ir kaimiškųjų rajonų, kur medikų trūksta (42 proc.), skatinti emigravusių medikų grįžimą į tėvynę (39 proc.), įdarbinti į Lietuvą atvykusius užsienio medikus, visų pirma Ukrainos pabėgėlius (36 proc.), padidinti medikų ruošimą universitetuose bei kolegijose (36 proc.), pasiekti, kad gydytojai ne „kavą gertų“, o rūpintųsi pacientais (32 proc.).
Už popierizmo mažinimą dažniau pasisako moterys, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Atlyginimų didinimą kaip priemonę dažniau įvardija vyrai, 26–45 metų amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Už siuntimų praktikos atsisakymą dažniau pasisako moterys, vyriausio amžiaus respondentai, didmiesčių gyventojai.
Reikšmingiausios švietimo problemos – mokymo kokybės skirtumai ir patyčios
Apklaustųjų buvo klausima ir kokios švietimo problemos yra reikšmingiausios ir reikalaujančios pirmaeilio dėmesio.
39 proc. apklaustųjų pagrindine problema išskyrė mokymo kokybės skirtumus skirtingose mokyklose, 35 proc. – patyčias mokyklose, 21 proc. – neformalaus ugdymo prieinamumo trūkumą, 21 proc. aukštas privačių ugdymo įstaigų kainas. Taip pat 20 proc. apklaustųjų identifikavo tai, kad vaikai į mokyklą verčiami eiti su labai sunkiomis kuprinėmis, 9 proc. – didelį atstumą iki mokyklos ar darželio, 8 proc. nesuremontuotus ugdymo įstaigų pastatus.
Mokymosi kokybės skirtumus dažniau įvardijo vyrai, vidutinio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai. Patyčias – moterys, žemesnio išsilavinimo, mažesnių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Susisiekimo sektoriaus problemos – neprižiūrėtos miestų gatvės, kamščiai keliuose
Apklausoje taip pat buvo domimasi ir apie tai, kokios susisiekimo problemos yra reikšmingiausios ir reikalaujančios pirmaeilio dėmesio.
58 proc. apklaustųjų manė, kad esminė problema susisiekimo sektoriuje yra prastai tvarkomos, duobėtos miestų gatvės, 50 proc. identifikavo kamščius keliuose, 47 proc. – nepakankamą parkavimo vietų skaičių.
Taip pat svarbiomis problemomis apklaustieji įvardino neišasfaltuotus vieškelius (44 proc.), prastai tvarkomus priemiesčių, sodų bendrijų kelius (36 proc.), prastai tvarkomus tarpmiestinius kelius, greitkelius (34 proc.), retai važiuojantį visuomeninį transportą, nepakankamą gatvių apšvietimą (29 proc.), dviračių takų trūkumą (20 proc.), kelių policijos korupciją (10 proc.).
Energetikos sektoriuje gyventojus labiausiai piktina šildymo kainos
Tarp reikšmingiausių energetikos problemų buvo įvardintos aukštos centralizuoto šildymo kainos (55 proc.), aukštos dujų, mazuto, kietojo kuro, malkų kainos (50 proc.), biurokratinis, ilgai trunkantis pastatų apšiltinimo, autonominių elektros ir šilumos pajėgumų kūrimo procesas (25 proc.), brangus pastatų apšiltinimas (23 proc.), aplinkos tarša dėl anglių, kitų daug dūmų generuojančių medžiagų deginimo (20 proc.), pagalba gyventojams, besišildantiems malkomis, pasiruošti atsargas (12 proc.).
Centralizuoto šildymo kainas dažniau įvardijo moterys bei didmiesčių gyventojai, tuo tarpu aukštos mazuto, kieto kuro, malkų kainos dažniau aktualu vyrams, mažesnių pajamų, vidutinio ir vyresnio amžiaus, kaimų gyventojams.
Instituto ekspertas V. Andriukaitis: darysime ES šalių palyginamąją analizę
Savo ruožtu apklausą užsakiusio Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertas, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis teigia, kad šis tyrimas yra projekto, susijusio su medicinos personalo mobilumo klausimais ES, sudedamoji dalis.
„Iš esmės projektas, ties kuriuo mes dirbame dabar europiniu lygiu, yra susijęs su darbo jėgos mobilumo klausimais – tai yra sveikatos sektoriuje dirbančių žmonių migracija iš vienos valstybės į kitą. Kaip jūs žinote, sveikatos sektoriuje dabar yra milžiniškos disproporcijos, kurios susidarė dėl daugelio priežasčių“, – Eltai teigė V. Andriukais.
„Pirmiausia, vakarinėje ES dalyje nebuvo pakankamai universitetų ir kolegijų, kurios ruoštų slaugytojus ir gydytojus, nes ten buvo ilgalaikė tradicija prisikviesti specialistus iš kitų šalių, iš trečiųjų šalių. Išsiplėtus ES, ta tradicija persikėlė į dešimt naujai įstojusių valstybių, praktiškai jos tapo donorėmis tiek vidurinio medicinos personalo, tiek ir kito personalo: stomatologų, technikų ir t. t.“, – priežastis įvardino jis.
Todėl, pasak instituto eksperto, ir kilo poreikis išsiaiškinti, ar laisvas asmenų judėjimas ir susidariusi didelė disproporcija nepažeidžia ES gyventojų viešųjų paslaugų ir interesų sveikatos apsaugos sektoriuje.
„Dėl to norėjome sužinoti, kokia situacija yra Lietuvoje, kaip žmonės vertina sveikatos sektoriaus paslaugas, ką jie mato šiandieną kaip svarbiausias problemas. Ir, taip pat, kadangi nagrinėjome mobilumą, buvo svarbu sužinoti ir jų situaciją dėl gyvenimo kokybės, nes sveikatos rodikliai visą laiką yra susiję ir su kitais faktoriais: kainų kilimo, energetikos paslaugų, transporto, atstumo nuo didžiųjų sveikatos įstaigų centrų ir t. t. Todėl klausimynas buvo sudarytas, kad būtų galima matyti vaizdą ir žmonių gyvenimo kokybės, ir jų preferencijų“, – paaiškino jis.
V. Andriukaičio teigimu, analogiški klausimynai bus atlikti dar 16 ES šalių.
„Ši apklausa mums padės palyginti Lietuvos respondentų preferencijas su Graikijos, Vokietijos, Latvijos, Slovakijos ir t. t. Mes dar darysime ir tokią palyginamąją analizę“, – paaiškino jis.
Respondentai turėjo atsakyti į atvirus klausimus
V. Andriukaitis taip pat pažymi, kad apklausoje dalyvavę respondentai turėjo atsakyti į atvirus klausimus – jokių galimų atsakymo variantų jiems nebuvo pateikta.
„Klausimynas šį kartą buvo sudarytas kitokiu metodologiniu būdu. Buvo iškelti tik patys esminiai, bendrieji klausimai, o žmonės patys turėjo surašyti problemas. Mūsų tikslas buvo neprovokuoti jų su siūlomomis temomis arba siūlomomis versijomis. Tiesiog paklausti, kokios problemos yra jūsų sveikatos apsaugoje“, – sakė V. Andriukaitis.
„Klausimynas buvo toks, kuris atskleidė pačių žmonių preferencijas. Tuo jis yra labai įdomus. Nes būna klausimynų, kurie padeda suformuoti nuomones ir tada jie neatspindi respondentų tikrųjų rūpesčių“, – pridūrė jis.
Instituto ekspertas atkreipia dėmesį, kad apklausa ne tik atskleidė svarbiausias ir transporto, ir kainų, ir sveikatos, ir energetikos, kelių problemas, tačiau ir parodė, kokios problemos svarbiausios kurių regionų gyventojams.
„Matosi ir iš kokių regionų, kas kaip atsakė. Pavyzdžiui, labai akivaizdu, kad didmiesčių ir labiau pasiturintiems žmonėms vis tik trūksta slaugytojų. Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje žmonėms trūksta slaugytojų, nes jie norėtų samdyti, turėtų iš ko mokėti, bet trūksta personalo, trūksta žmonių, kurie galėtų tai daryti“, – sakė V. Andriukaitis.
„Lygiai tas pats pasakytina ir apie skirtumus dėl eilių – virš 70 proc. žmonių iš visur kalba, kad eilės pas specialistus yra, kad siuntimų praktika yra labai ydinga. Tai yra akivaizdūs žmonių nepatenkinti lūkesčiai. Ne ekspertų primesti, o gyventojų lūkesčiai. Taip pat lūkestis, kuris buvo visiškai netikėtas, pavyzdžiui, dantų protezavimo arba vaistų kainų“, – pažymėjo ekspertas.
Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai, naudotas kvotinės atrankos metodas. Analizė atlikta SPSS/PC programine įranga. Ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų pasiskirstymai (procentai), ir pasiskirstymai pagal socialines-demografines charakteristikas.
