Gruodžio pradžioje atlikta PVPA narių apklausa, kurioje dalyvavo arti 40 įmonių, taip pat rodo, kad visai neorganizuoti šventės, o apsiriboti tik dovanomis darbuotojams šiemet nusprendė 9 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu tokių, kurie šventės neorganizuos, bet skirs lėšas labdarai – mažuma, tik 6 proc.
Poreikis taupyti išlieka, bet socializacija svarbesnė
Anot PVPA direktorės Aušros Bytautienės, šiemet įmonės, galinčios organizuoti renginius be jokių apribojimų, susidūrė su kitu iššūkiu – poreikiu taupyti dėl neišvengiamos šių dienų situacijos: aukštos infliacijos ir itin padidėjusių kaštų. Tačiau nepaisant to, dauguma apsisprendė šventės planų neatsisakyti. Pagrindinė įvardijama priežastis – visi labai pasiilgę gyvo bendravimo, nori pabūti su kolegomis, ypač dabar, kai dažniau taikomas nuotolinio ar hibridinio darbo būdas.
„Įmonių vadovų nuomone, tokie šventiniai pasibuvimai, gal kiek ir kuklesni, bet visgi yra būtini, siekiant puoselėti organizacijos kultūrą, suteikti darbuotojams neformalią erdvę, konkretų laiką pabendrauti su kolegomis, atitrūkti nuo kasdienių darbų, geriau pažinti vienas kitą“, – komentuoja PVPA direktorė A. Bytautienė.
PVPA valdybos narys, organizacijų psichologas Dainius Baltrušaitis papildo, kad kokybiškas komandos bendravimas yra ypač svarbus tiek darbuotojų savijautai, tiek veiklos rezultatams.
„Nors „High performing teams“ (liet. aukšto rezultatyvumo komandos) apibrėžimą Harvardo psichologas R. Hackmanas pateikė prieš daugiau nei 30 metų, jis tiek pat tvarus šiandien ir vis dar tebelaikomas auksiniu standartu. Tad kokios, anot jo, rezultatyvių komandų savybės?
Visų pirma tokios komandos pasiekia rezultatus – kuria puikius produktus ar teikia tokias paslaugas klientams. Antra, darbuotojai renkasi komandas, kuriose gali augti ir tobulėti. Galų gale žmonės visuomet ieško komandų, kuriose yra puiki vidinė komandos dinamika, tai neatsiejama ir nuo neformalaus tarpusavio bendravimo. Ir nors įvardyta kaip paskutinė, vidinė komandos dinamika yra it pamatas ir pirmosioms dviem. Ji padeda komandai eiti pirmyn ir siekti, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ar išorės spaudimo. Tokioje komandoje žmonės yra labiau linkę vieni kitus palaikyti ir padėti, ypač sudėtingose situacijose, kas sumažina perdegimo tikimybę ir darbuotojų kaitą.
Tvirtose ir tarpusavyje pasitikinčiose komandose daugiau dalinamasi informacija ir žiniomis, tokiu būdu plečiant kūrybiškumo erdvę, kas, savo ruožtu, skatina individualų augimą“, – komentuoja organizacijų psichologas D. Baltrušaitis.
Vakarėliai su specialiomis programomis, o dovanos – praktiškos
Dauguma organizacijų paminėjo, kad šiemet organizuos vakarėlius restorane ar kitoje aplinkoje su specialia programa darbuotojams, pavyzdžiui, metų apdovanojamais, gyva muzika. Kitos kviečia darbuotojus į dovanėlių ar šventinių dekoracijų dirbtuves. Kai kurios, apie dešimtadalis apklaustųjų, nutarė skatinti šventimą ne visos organizacijos lygiu, o atskirose komandose, paliekant laisvę patiems komandų nariams nutarti dėl priimtiniausio formato.
„Tiesa, ne viena organizacija ketina organizuoti šventinius pasibuvimus savo biurų erdvėse. Tokiu būdu ne tik taupoma, taupymas net nebūtinai yra šventės biure priežastis. Darbuotojams įpratus ir pamėgus dirbti nuotoliniu būdu, įmonės vis dar ieško būdų bei priežasčių privilioti darbuotojus į biurą ir įprasminti buvimą jame“, – komentuoja PVPA direktorė.
Tos organizacijos, kurios paliks tik dovanas darbuotojams, dažniausiai pasirenka dovanoti praktiškus dalykus – šiltus džemperius ar valgomus kalėdinius skanėstus.
Pašnekovė sako, kad biudžeto dalis, skiriama šventei, kiekvienoje įmonėje skirtinga – tai priklauso nuo darbuotojų skaičiaus, pajamų ir kitų rodiklių. „Žinoma, tos kalėdinės dovanos ir vakarėliai kainuoja. Bet pačios organizacijos, ypač gražiausių metų švenčių laikotarpiu, vertina kitus dalykus – tradicijas, bendrumo jausmą. O tokių dalykų tikrai labai reikia“, – sako A. Bytautienė.