„Gaunu štai tokį laišką, kad jūsų paskyra yra apribota ir bus ištrinta. Paskambinus man aiškino, kad kitaip mano paskyra naudosis tretieji asmenys“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Ričardas Domarkas.
Dabar Ričardo prašoma, kad prie banko prisiregistruotų įgaliojimą turintis asmuo – šiuo atveju, jo mama.
„Suprantama, kad artimasis greičiausiai valdo tas sąskaitas. Prieš tai finansų įstaigos gal ir užmerkė akis – mes to negalime daryti. Vienintelis mūsų reikalavimas tokiais atvejais – įteisinti neatitikimą tarp savininko ir faktinio naudotojo. Tą padaryti nesunku – reikalingas įgaliojimas“, – komentavo „Payseros“ atstovas Aleksas Rozentalis.
Ričardas sako, kad „Payseros“ paslaugomis pats savarankiškai naudojosi nuo 2016-ųjų, iki šiol jokių problemų kilę nebuvo. Vyras ir jo artimieji tikina, reikalavimas prisiregistruoti įgaliojimą turinčiam asmeniui atrodo nelogiškas.
„Mama bankininkyste nesinaudoja, taip pat iš užsienio neperka nė programų, nė jokių kitų dalykų. Tas bankas yra tik dėl manęs“, – kalbėjo Ričardas.
Jo mama Irutė Domarkienė antrino: „Tas bankas jam reikalingas kaip tarpininkas. Per tiek metų jį perprato, lengvai naudojasi. Ričardas turi asmeninę asistentę. Pagal tai, kaip kad manęs prašo, asmeninis asistentas turės atsidaryti banką, kad galėtų jam padėti, jeigu reikės“.
Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigia – šioje situacijoje įžvelgtini diskriminacijos požymiai. Įstatymas įpareigoja, kad visiems turi būti sudarytos sąlygos naudotis paslaugomis.
„Visi paslaugų teikėjai, prekių pardavėjai yra įpareigoti sudaryti lygias galimybes visiems asmenims, taip pat ir asmenims su negalia gauti prekes ir naudotis paslaugomis.
Tuo atveju, jei žmogus su negalia naudojasi paslaugomis ir jam reikalingas specialus pritaikymas ar išsiaiškinimas, kaip paslauga turi būti teikiama, paslaugos teikėjas turi pareigą aiškintis, kaip tai turi būti padaryta, ir pritaikyti paslaugą asmeniui su negalia“, – aiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisės grupės patarėja Audronė Daukšaitė-Timpė.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas sako, kad su panašia situacija teko susidurti ir anksčiau.
„Bankas manė, kad žmonės su regėjimo negalia nėra visiškai veiksnūs ir negali atsakyti už savo sąskaitose laikomas lėšas. Tačiau, ginčui persikėlus į teismą, vis dėlto buvo pasiektas susitarimas, kad mes buvome teisūs“, – pavyzdį pateikė Paulius Kalvelis.
Tuomet teismas nusprendė, kad tik pats neregys turėtų apsispręsti, ar jis bankines operacijas nori atlikti per įgaliotąjį notaro patvirtintą asmenį, ar pats. O vienas didžiausių bankų Lietuvoje buvo įpareigotas sudaryti sąlygas akliesiems asmeniškai atlikti bankines operacijas.
„Žmogus, turintis regėjimo negalią, nėra žmogus, kuriam pripažintas neveiksnumas: žmogus su regėjimo negalia yra veiksnus ir atsako visomis tokiomis pačiomis sąlygomis ir įstatymais, kurie taikomi visiems respublikos piliečiams“, – komentavo P.Kalvelis.
Aklųjų ir silpnaregių sąjunga nurodo, kad susidūrus su tokia situacija reikėtų kreiptis į paslaugas teikiantį banką, o, nepavykus susitarti, rašyti skundą lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
