Lietuva pagal lengvųjų plastikinių maišelių sunaudojimą vienam asmeniui yra lyderė, atkreipė dėmesį Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Jos žiniomis, vienas žmogus suvartoja daugiau nei 300 tokių maišelių per metus. „Tai yra tikrai liūdinantys skaičiai“, – pridūrė A.Gedvilienė.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad plastikui suirus, mikroplastiko dalelių iš aplinkos pašalinti beveik neįmanoma, todėl pagrindinis įstatymo tikslas – keisti pirkėjų elgseną ir mažinti maišelių naudojimą.
„Mes per metus išdaliname apie 122 mln. vienetų tokių maišelių. Tai yra tikrai labai didelis kiekis, pakankamai didelė žala gamtai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai skaičiavo prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Tačiau parduotuvės klientai pokyčius priima teigiamai. Štai parduotuvėje apsiperkanti moteris pritaria tokiam sprendimui – tai naudinga, kad mūsų vaikai gyventų švariau, sveikiau. „Bet būna nutinka tokių momentų, kad neturi kur įsidėti, bet šiaip tai vienareikšmiškai keisime. Šiaip ir dabar turiu maišelį“, – kalbėjo praeivė.
Kita kalbinta senjorė taip pat piktinosi, kad šiuos maišelius kiti pirkėjai ima, mėto, naudoja dideliais kiekiais. Dar viena parduotuvės lankytoja antrino – reikia būti sąmoningesniems, mažinti lengvųjų plastiko maišelių naudojimą.
„Jeigu porą, trejetą centų kainuos, tai kažkaip ribosime. Gal du kartus naudosime tą patį“, – svarstė ji. Vis tik dar vienas kalbintas vyras buvo įsitikinęs – tokių vienkartinių maišelių apskritai nereikia.
Plastikinių maišelių gamybos metu susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios prisideda prie klimato kaitos. Plastikas biologiškai neskaidomas, todėl suiręs į mikroplastiką, patenka į vandenį, dirvožemį, žmogaus ir gyvūnų organizmą. Plastike esančios pridėtinės cheminės medžiagos gali pažeisti endokrininę sistemą.
„Jis turi pridėtinių medžiagų, cheminių medžiagų, nors ne visada aišku kaip tos medžiagos veikia, dalis tų medžiagų yra taip vadinamieji endokrininės sistemos distraktoriai ar tokios medžiagos, kurios imituoja arba mimikuoja mūsų hormonus.
Tačiau mūsų organizmo atsakas į juos yra visiškai kitoks negu į mūsų natūralius hormonus“, – dėstė I.Nedveckytė. Anot jos, tai silpnina ne tik žmonių, bet ir kitokių gyvų organizmų imuninį atsaką, lytinę sistemą, vaisingumą ir kt.
Vilniaus universiteto mokslininkė sakė, kad maždaug nuo 1950 metų plastiko sunaudojama apie 265 tūkstančius kartų daugiau. Per savaitę žmogus jo suvartoja apie 5 gramus.
„Jeigu tai yra mažos dalelės, mes patys nepajaučiame, kaip jas praryjame. Pradėkime nuo to, kad šiaip mes maišelio nevalgytume. Bet su daržovėmis, tiesiog įkvepiant orą, į mus tas mikroplastikas skverbiasi bet kuriuo atveju“, – aiškino pašnekovė.
Mokslininkė teigia – šiandien mikroplastiko galime rasti beveik visur: kasdieniuose produktuose, tokiuose kaip skalbikliai, plastikiniai indai, drabužiai, kosmetika. Taip pat jų galima rasti įvairiuose šveitikliuose, dantų pastose.
Kiekvienais metais visame pasaulyje yra pagaminama 5 trilijonai plastikinių maišelių. Kiekvienam iš jų suirti gali prireikti daugiau nei 1000 metų.
