Geriausias būdas išvengti nereikalingo streso ir papildomų išlaidų yra tinkamas prievolių vykdymas, tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl nenumatytų aplinkybių, kaip pajamų sumažėjimo, ligos, nedarbo, pradelsiamas prievolių vykdymo terminas ar jos visai nevykdomos. Jeigu susiduriate su sunkumais laiku sumokėti už paslaugas, labai svarbu peržiūrėti, kas tokiais atvejais numatyta sutartyje, ir pasinaudoti visomis galimybėmis susitarti tiesiogiai su kreditoriais – paslaugų, už kurias atsirado įsiskolinimas, tiekėjais, pavyzdžiui, atidėti ar išdėstyti mokėjimus ilgesniam laikotarpiui.
Svarbu tai, kad tokių susitarimų iniciatorius turi būti pats skolininkas – pareiga kreiptis į kreditorių tenka jam. Jei kreditorius geranoriškas, gali būti sudaroma atskira sutartis dėl skolos sumokėjimo sąlygų: išdėstomi mokėjimai ar atidedamas mokėjimo terminas. Tokiu būdu išvengiama galimo teisminio ginčo ar priverstinio skolos išieškojimo.
Skolininkas taip pat turi teisę naudotis kitų asmenų pagalba skolai grąžinti. Pavyzdžiui, skolininkas su kreditoriumi sutaria, kad dalį skolos įmokų už jį perves kitas asmuo.
Dar vienas dalykas, kurį naudinga žinoti skolininkui yra tai, kad jis gali pasinaudoti skolos perkėlimo institutu, kuris aiškinamas kaip skolininko pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Tokiu atveju skolininkas turi gauti kreditoriaus sutikimą, kadangi perkeliant skolą skolininko asmuo kreditoriui visada turi esminę reikšmę.
Jeigu galimybės susitarti su kreditoriumi nėra ar jos išnaudotos, kreditorius susidariusią skolą gali bandyti susigrąžinti kitais būdais – ikiteisminiu, kai kreipiamasi į kitus asmenis, tarpininkus, galinčius padėti administruoti skolą, arba teisminiu, kai kreditorius kreipiasi į teismą, o skolos išieškojimą pagal teismo sprendimą perduoda vykdyti antstoliui.
Atkreiptinas dėmesys, kad ne retais atvejais kreditoriai pasinaudoja reikalavimo teisės perleidimo institutu ir skolas perleidžia naujiesiems kreditoriams, dažniausiai – skolas administruojančioms bendrovėms.
Skolininkai, gavę pranešimą ar laišką su reikalavimu sumokėti skolas ar pan., visuomet turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas tą laišką siunčia: ar tai pats kreditorius ragina grąžinti skolas, ar – naujasis kreditorius? Ar tai kreditoriaus pasamdyta administravimo įmonė? Ar skolininkas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą? Ar laiškas gautas iš vykdomąją bylą vykdančio antstolio? Svarbiausia žinoti tai, kad skolos išieškojimo išlaidas skolininkas turi apmokėti tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas ir išieškojimą pagal jį vykdo antstolis.
Kalbant apie atvejus, kai kreditorius skolą administruoti perleidžia atitinkamai įmonei, skolininkai turėtų žinoti, kad jie neturi patirti papildomų išlaidų dėl tokios įmonės veiklos. Pavyzdžiui, registruotų pranešimų, trumpųjų žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui ar užklausų registro tarnyboms teikimas yra skolų administravimo įmonių normali ūkinė veikla ir iš skolininko negali būti reikalaujama už ją sumokėti. Tai – skolų administravimo įmonės veiklos sąnaudos, kurias ji prisiima savo valia ir rizika.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad teismai yra išaiškinę: naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, tai yra pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Tačiau naujajam kreditoriui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės, pavyzdžiui, teisė į palūkanas, netesybas ar kt., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta.
Kalbant apie atvejį, kai kreditorius kreipėsi į teismą, skolininkas dar turi galimybę susitarti su kreditoriumi išvengiant vykdymo išlaidų, kurios susidarytų perdavus teismo procesinį sprendimą vykdyti antstoliui. Kuo ilgiau trunka išieškojimas, tuo labiau išauga ir vykdymo išlaidos, tad net ir išieškojimą vykdant antstoliui, skolininkas turėtų būti aktyvus, bendradarbiauti su antstoliu ir dėti pastangas, kad kuo greičiau grąžintų skolą, taip pat informuoti antstolį apie savo turtinę padėtį, pajamas.
Net ir tais atvejais, kai jau yra priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo, galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ar jo vykdymo atidėjimas.
Antstolis išieškodamas skolas, gali taikyti priverstinio poveikio priemones, pavyzdžiui, areštuoti banko sąskaitas, priverstinai nuo jų nurašyti lėšas. Išieškant iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų, nustatoma neišieškoma suma, kuri būtina asmens pragyvenimui. Kai asmuo negauna jokių pajamų, neišieškoma suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2022 m. – 267 eurai).
Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį, socialinės paskirties lėšas (pašalpas), neišieškoma suma gali būti didesnė. Taip pat yra lėšų, iš kurių negalima išieškoti, pavyzdžiui, negali būti išieškoma iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams. Todėl labai svarbu informuoti antstolį apie lėšų, esančių banko sąskaitoje, kilmę, kad antstolis nustatytų tinkamą neišieškomą sumą.
Jeigu visgi nurašomos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, asmuo turi per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui tai įrodančius dokumentus. Tuomet jos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Nepateikus dokumentų per nustatytą terminą, areštuotos lėšas išmokamos išieškotojams.
Skolininkas turi teisę nesutikti su antstolio veiksmais ir juos skųsti: skundas paduodamas pačiam vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šį skundą antstolis turi išnagrinėti per 5 darbo dienas. Jam atsisakius tenkinti skundą, skundas persiunčiamas nagrinėti teismui. Jeigu antstolis, atsisakydamas tenkinti skundą jo nepersiunčia teismui arba per 5 darbo dienas nepateikia jokio atsakymo, asmuo įgyja teisę kreiptis į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontora.
Dar vienas aktualus šios temos aspektas – skolininko asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims. Skolininkų asmens duomenys turi būti tvarkomi laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, nustatytų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnyje. Apie tai detalias rekomendacijas pateikė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
Teisingumo ministerija primena, kad skolininkai, susiduriantys su tinkamo prievolės įvykdymo sunkumais, gali kreiptis pagalbos į profesionalius teisininkus, kurie padėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei pateiktų rekomendacijas dėl galimų problemų sprendimo būdų.
