BFK pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad Vyriausybės pagalbos plane verslui numatytas mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms, kuriam planuojama skirti 764 mln., yra svarbi priemonė. Pasak jo, norint pasinaudoti šia galimybe įmonės turi atitikti vieną esminę sąlygą – išlaidos energijai 2021 m. turėjo sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų visos veiklos sąnaudų, tačiau dėl minėtos priemonės nuo lapkričio 4 d. kreipėsi tik kelios dešimtys įmonių.
„Verta pažymėti, jog didžiausi energijos kainų šuoliai buvo fiksuoti tik 2022 m. Taip pat įdomu pastebėti, jog Europos Komisijos pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės sąlygoms, komunikate daug energijos vartojančios įmonės apibrėžiamos kaip tos, kurių suvartojimo sąnaudos 2021 m. sudarė ne mažiau kaip 3 procentus apyvartos. Gal dėl šios priežasties atidėti mokesčius pagal šią priemonę nuo lapkričio 4 d. kreipėsi tik kelios dešimtys įmonių“, – Eltai teigė M. Majauskas.
Politikas tvirtina, kad į BFK parlamentinę kontrolę yra kviečiami Finansų ir Ekonomikos ministerijų bei verslo organizacijų atstovai tam, kad būtų padiskutuota, kaip būtų galima užtikrinti, jog ši svarbi pagalbos priemonė būtų išnaudojama efektyviau.
„Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tvirtindamas ateinančių metų biudžeto projektą pastebėjo, jog mokesčių atidėjimas, kaip pasiteisinusi skubi pagalbos priemonė turėtų būti prieinama kuo platesniam ratui įmonių susidūrusių su ekonominiais iššūkiais“, – sakė BFK pirmininkas.
ELTA primena, kad su energetiniu išteklių brangimu susiduriančiam verslui dar šiemet ir kitais metais numatyta priemonių už 2,5 mlrd. eurų. 446 mln. eurų bus skirti daliai elektros kainos visoms įmonėms ateinantį pusmetį kompensuoti. Energijai imliausioms bendrovėms siūlomos „mokestinės atostogos“ iki kitų metų balandžio, numatomos kitos priemonės.
Už tokį sprendimą pasisakė visi komiteto nariai, išskyrus liberalą Simoną Gentvilą ir konservatorių Matą Maldeikį, kurie palaikė Vyriausybės siūlymą lengvatą taikyti pusę metų.
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tvirtino, kad politikai yra skolingi maitinimo sektoriui tikrumą dėl kitų metų. Pasak jo, nepriklausomai nuo to, kiek galios lengvata, kitais metais bus galima „atidaryti“ biudžetą ir atsižvelgti į verslo situaciją.
„Premjerės, mano ir ekonomikos ministrės nuomonėmis yra įmanomos ir tikslinės pagalbos priemonės kitais metais, jeigu matysime, kad lengvatos nepakanka ir smulkusis verslas dūstą. Manau, kad mes čia galime visaip nubalsuoti ir balsavimą reikės Seimo plenarinėje salėje pakartoti du ar daugiau kartų. Tačiau, bet kokiu atveju koks sprendimas bus priimtas, ar pusei metu, ar metams, lengvata bet kokiu atveju galios“, – BFK posėdžio metu teigė V. Mitalas.
„Bet kokiu atveju kitais metais atidarant biudžetą tiek Seime, tiek Vyriausybėje bus diskusija. Jeigu smulkus verslas dūsta ir jiems sunku susitvarkyti su didesnėmis elektros ir dujų kainomis ar ko mums kiti metai pažers, tai tikrai verslui bus pagalba“, – pridūrė Laisvės frakcijos Seime seniūnas.
Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad tuo atveju, jeigu lengvata būtų pratęsta ilgiau negu pusei metų, Vyriausybei vėl reikėtų tikslinti valstybės biudžeto projektą, kuris jau yra pateiktas Seimui svarstyti.
„Tokiu atveju taip pat reikėtų mažinti tam tikras valstybės biudžeto išlaidas ir labai tada laukčiau pasiūlymų kokias išlaidas siūlote mažinti, nes atnaujintame Valstybės biudžeto projekte yra 4,9 proc. biudžeto deficitas, kaip ir pirminiame. Maitinimo sektoriui lengvata buvo įvesta dėl to, kad tai buvo parama verslui pandemijos ribojimo metu. Kada ribojimai baigėsi, siūloma terminuotą lengvatą nepratęsti, tačiau buvo kompromisinis siūlymas lengvatą pratęsti pusei metų. Tai reiškia, kad lengvata baigtųsi tuo metu, kai šildymo sezonas yra pasibaigęs ir vartojimo sezonas yra prasiplėtęs ir galimybės verslui prisitaikyti prie standartinio tarifo yra didesnės“, – sakė G. Skaistė.
Politikė taip pat pažymėjo, kad lengvatos nauda koncentruojasi ne „mažuose restoranėliuose“, o dideles apyvartas turinčiose įmonėse, kas nėra labai taikli parama esamu atveju.
„Penkiolika didžiausių paramos gavėjų yra išskirtinai greito maisto restoranai ir kiti tinkliniai restoranai turintys dideles apyvartas. Todėl toje pačioje išvadoje numatyta galimybė, kad po pusės metų, jeigu matysime, jog mažiesiems restoranams ir mažajam ir vidutiniam verslui vis dar reikalinga parama, tokiu atveju taikyti ne mokestinės pagalbos priemones, bet tam tikras išmokines ir subsidines priemones, kurias galima svarstyti metų viduryje“, – tvirtino finansų ministrė.
Vis tik BFK pirmininkas Mykolas Majauskas atsakydamas finansų ministrei aiškino, kad komitetas neprivalo balsuoti kitaip, negu nusprendė anksčiau, jei Vyriausybė teikia įstatymo projektą, kuriame lengvata numatyta pusei metų ir pabrėžė, kad komitetas nėra pavaldus Vyriausybei. Jis tikino, kad sumažintas tarifas būtų veiksmingas kaip ekonomikos skatinimo priemonė.
„Įstatymo projektą aš pats rašiau prieš 3 metus ir puikiai žinau, kas jame parašyta. Jame puikiai nurodyta, kad sumažintas tarifas būtų veiksmingas kaip ekonomikos skatinimo priemonė ir pasibaigus pandemijai. Tai juodu ant balto parašyta įstatymo projekte ir esant finansinėms galimybėms būtų tikslinga tai padaryti. 99 proc. maitinimo sektoriaus įmonių yra smulkios ir būtent dėl tos priežasties absoliuti dauguma Europos taiko sumažintus tarifus šiam sektoriui, nes tai yra parama ir mažiausiai biurokratinių pastangų reikalaujanti parama“, – tikino M. Majauskas.
Politikas tvirtino, kad bet kokios tikslinės dotacijos yra biurokratinės procedūros, kurios ne visada motyvuoja dirbti ir užsidirbti.
„Tuo metu sumažintas tarifas veikia kaip paskata dirbti ir užsidirbti, nes tu gali gauti naudą tiktais dirbdamas ir taip gaudamas vertę. Kaip ir minėjau, absoliuti dauguma tai smulkios įmonės, absoliuti dauguma Europos valstybių taiko. Ką mes matome, kad sumažinus tarifus prieš pusantrų metų apyvartos kiekiai reikšmingai išaugo. Dalis įmonių gali susigrąžinti sumokėtą PVM ir gali susigrąžinti tik oficialiai deklaruodami, todėl pradėjo oficialiai deklaruoti apyvartas ir dėl to išaugo pelno mokesčio sumokėjimas, kas kompensavo prarastus PVM surinkimus“, – sakė konservatorius.
Anksčiau komitetas yra pritaręs Vyriausybės siūlymui 9 proc. PVM apgyvendinimo sektoriui palikti neribotą laiką.
Komitetas pritarė I. Šimonytės siūlymui lengvatinį PVM tarifą taikyti elektroninėms knygoms bei neperiodiniams informaciniams leidiniams, pavyzdžiui, vadovėliams, pratybų sąsiuviniams, enciklopedijoms, žodynams, nuotraukų ir reprodukcijų albumams, vaikiškoms, piešimo ir spalvinimo knygelėms, žemėlapiams. Tam komitetas bendru sutarimu pritarė.
Komitetas taip pat pritarė, kad 5 proc. tarifas būtų taikomas kompensuojamiems ir specialios medicinos paskirties maisto produktams.
9 proc. PVM tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo, meno ir kultūros, atlikėjų, sporto paslaugoms baigia galioti šių metų pabaigoje.
