Už pinigų užgryninimą – mokestis
Kai naudojamasi „Swedbank“ bankomatais, nemokamas išgryninimo limitas debeto kortelėms šiuo metu siekia 580 eurų.
„Ši suma nesikeičia ir yra tokia pati pastaruosius keletą metų. Išgryninus daugiau nei 580 eurų per mėnesį, nuo viršytos sumos taikomas mokestis“, – portalui lrytas.lt aiškino banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.
Šis mokestis – tai 0,5 proc. nuo didesnės nei 580 eurų sumos. Jis nurašomas kito mėnesio 15 dieną.
„Mūsų banko duomenys rodo, kad absoliuti dauguma klientų per mėnesį išsigrynina mažiau nei 580 eurų, nes vis dažniau jie renkasi atsiskaityti mokėjimo kortele, o ne grynaisiais pinigais. Pastebime, kad nuolat daugėja ir prekybininkų, kurie priima atsiskaitymus kortelėmis, taip pat auga tokių atsiskaitymų apyvartos“, – komentavo S.Abraškevičius.
Tiesa, pasirinkę kitą paslaugos planą, „Swedbank“ klientai gali išsigryninti ir iki 1500 eurų per mėnesį, tokiu atveju mokamas fiksuotas mėnesio mokestis.
SEB banko klientų nemokamai išgryninamų pinigų limitas priklauso nuo plano, kuriuo jie naudojasi – galima išsigryninti iki 550 arba 1000 eurų.
„Kasmet stebime mažėjantį grynųjų poreikį populiarėjant atsiskaitymams kortele, telefonu, gyventojams vis daugiau perkant internetu. Klientams, kurie naudojasi debeto mokėjimo kortele, bet neturi pasirinkę paslaugų plano, gryninant pinigus bankomate yra taikomas 0,8 proc. (mažiausiai 1 euro) grynųjų pinigų paėmimo mokestis (pavyzdžiui, išsigryninus 200 eurų bus taikomas 1,6 eurų mokestis)“, – dėstė SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Luminor“ ir „Medus“ bankomatuose debeto kortelę turintys klientai nemokamai gali išsigryninti iki 600 eurų per mėnesį, o pasirinkę kitą planą – iki 1200 eurų per mėnesį. Išsigryninus didesnę sumą, taikomas 0,2–2 proc. nuo sumos mokestis.
„Nustatydami šiuos limitus rėmėmės savo klientų duomenimis – atsižvelgėme į tas grynųjų sumas, kurias jie naudojo“, – tvirtino „Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė.
Limitai kelia nepatogumų
Tačiau neretas lieka nepatenkintas, kad, norėdamas išsigryninti savo pinigus, už tai turi ir susimokėti. Advokatas Dominykas Vanhara tikino, kad beveik kiekvieną mėnesį išsigrynina nemažą dalį pajamų.
„Aš ganėtinai dažnai naudojuosi išgryninimo paslauga ir gana dažnai būna taip, kad pasiekiu banko nustatytus limitus. Mano bankas man leidžia iš bankomato pigiau išsigryninti 700 eurų, tai aš juos pasiekiu praktiškai kiekvieną mėnesį“, – sakė D.Vanhara.
Pinigus vyras gryninasi dėl dviejų priežasčių.
„Atsiskaitydamas grynaisiais pinigais galiu daug geriau kontroliuoti savo išlaidas. Pavyzdžiui, prieš savaitę išsigryninau 200 eurų ir dabar matau, kiek piniginėje jų liko.
Antroji priežastis – jeigu aš visur atsiskaitinėčiau bankine kortele, tai mano atsiskaitymai būtų matomi bankui ir galimai kitiems subjektams. O kol aš atsiskaitinėju grynaisiais, tol mano atsiskaitymai žinomi tik man, aš veikiu incognito, niekas nežino, kur, kiek ir ko perku ir už tai sumoku“, – šnekėjo D.Vanhara.
Advokatas aiškino, kad bankų nustatyti išsigryninimo limitai gali sukelti nepatogumų.
„Bankai nedraudžia išsigryninti tiek, kiek jūs norite. Jie tiesiog nustato proporcingus įkainius tam, jeigu išsigrynintumėte daugiau. Jeigu išsigryninate kelis šimtus eurų per mėnesį, tai bankai jums taiko mažą išsigryninimo tarifą, jeigu norėtumėte išsigryninti daugiau, jau taikytų gerokai didesnį išsigryninimo tarifą. Tam yra viena labai elementari priežastis.
Daug žmonių mano, kad banko sąskaitoje esantys pinigai yra jų nuosavybė. Yra nevisiškai taip. Kol pinigai yra banko sąskaitoje, jie teisiškai yra banko nuosavybė, tačiau bankas turi pareigą tuos pinigus jums grąžinti – tai yra indėlis iki pareikalavimo.
Bankas yra suinteresuotas, kad jūs jo pinigų, į kuriuos jūs turite pareikalavimą, nesigrynintumėte. Jei pinigai yra banko sąskaitoje, bankas juos gali naudoti savo reikmėms, pavyzdžiui, suteikti trumpalaikes paskolas ir iš to uždirbti ir pan.“, – kalbėjo D.Vanhara.
Kodėl įkainis toks, o ne kitoks?
Vilniaus universiteto (VU) ekonomistas Algirdas Bartkus pabrėžė, kad bankai pinigų išgryninimo limitą nustato pagal logistiką.
„Greičiausiai, yra nustatytas Centrinio banko minimumas, kurį bankai turi tenkinti. O visa kita – kaip jie patys susitvarko su savo logistika. Jiems reikia, kad bankomatuose nepritrūktų grynųjų pinigų. Jie turi įvairias tarnybas, kurios užpildo bankomatus grynaisiais pinigais.
Iš principo, grynųjų pinigų išsiėmimas yra apribotas tik to, kiek grynųjų jie ten gali laikyti. Jie turi garantuoti tam tikrą servisavimo dažnumą. Jeigu jie leis išsiimti iš bankomatų didesnį grynųjų kiekį, tuomet turės dažniau apvažinėti savo bakomatus. Jeigu bankas turi didelį bankomatų tinklą, jis gali sau leisti ir didesnį limitą, o jeigu ne, tada limitas mažesnis“, – tvirtino A.Bartkus.
Vis dėlto kyla klausimų, kaip pagrįstas konkretus įkainis išsiėmus didesnę grynųjų sumą ir kodėl skirtinguose bankuose jis skiriasi.
„Kodėl? Nes tokį sugalvojo. Atsakymas būna toks, kad turėjo pasidengti logistikos kaštai ir kažkas turėjo likti. Kyla klausimas, kiek ten turi likti. Čia gali kilti noras pasipelnyti. Turi būti taikomas tarifo pagrįstumas: kodėl taikomas būtent toks tarifas?
Čia galėtų bankai labiau įtikti gyventojams ir sumažinti dalį klausimų, jie galėtų atskleisti kainodarą, atskleisti, kaip susiformuoja komisinis mokestis. Sukalkuliuokite ir pademonstruokite – manau, dalis gyventojų patys įvertins, ar tas įkainis pagrįstas, ar ne“, – svarstė A.Bartkus.
Jis tvirtino girdėjęs, kad žmonės skundžiasi, jog, norėdami išsigryninti savo pinigus, turi susimokėti tam tikrą komisinį mokestį.
„Bet bankas garantuoja tam tikrą jūsų pinigų apsaugą. Kitas dalykas – bankas garantuoja jums galimybę išsigryninti šiuos pinigus bet kurioje Lietuvos Resublikos vietoje, nepriklausomai nuo to, kur jūs esate.
Seniau žmonės tuos pinigus gaudavo savo darbovietėse, tai tebuvo viena galimybė gauti pinigus. O dabar gali juos pasiimti bet kur – gali Mažeikiuose, gali Visagine, svarbu tik susirasti bankomatą. Tokios bankų paslaugos, lanksčios galimybės turi tam tikrą savo kainą“, – argumentavo ekonomistas.
Tačiau jis pripažino: išsigryninamos sumos limito nustatymas – viena priežasčių, kodėl žmonės gali nemėgti bankų.
„Gyventojai niekada ypatingai nemėgo bankų. Tai – kontoros, kuriuos niekada nebuvo labai populiarios. Jos populiarios tik tiems, kurie jose dirba ir ten užima ne pačias prasčiausias pareigas. Visi kiti nemėgsta komercinių bankų, nes dažniausiai būna iš jų pasiėmę kokį nors kreditą ir tą kreditą reikia grąžinti, tad jie didele meile komercinei įstaigai netrykšta“, – pridūrė pašnekovas.
