„Sukčiai iš tiesų įdeda daug pastangų siekdami, kad apgaulingi pranešimai ir reklamos kuo labiau primintų tikrą Lietuvos pašto stilistiką – naudoja įmonės logotipą, spalvas, grafinius simbolius, nurodo Lietuvos pašto kontaktus“, – atsakyme portalui lrytas.lt rašė Lietuvos pašto Komunikacijos projektų vadovas Lukas Zadarackas.
Štai dar spalį Lietuvos paštas dalijosi įrašu feisbuke, kuriame nurodoma, kaip atpažinti finansinius nusikaltėlius, kurie apsimeta Lietuvos paštu. Taip pat pasidalyta ir ekrano nuotraukomis, kuriose užfiksuotos melagingos reklamos iš skirtingų feisbuko, instagramo melagingų paskyrų.
Po šiuo įrašu atsirado ir vyras, kuris sureagavo į šį pranešimą ir paklausė, kaip elgtis, jei savo asmeninius duomenis jau pateikė ir nepastebėjo, kad tai – apgavikai. Valstybinė įmonė patarė tokiu atveju apie įvykį pranešti policijai. Jei pinigai buvo nuskaičiuoti, apie tai informuoti ir banką.
Štai viename iš melagingų įrašų feisbuke pradedama sveikinimu, jog neva Lietuvos paštas pradeda akciją. „Kiekvienų metų pabaigoje surenkama daug siuntinių! Lietuvos paštas įstatymiškai gali išmesti tokius siuntinius, tačiau jie rengia labdaros akciją ir parduoda atsitiktinius siuntinius tik už 2 eurus. Galite nesunkiai apsipirkti iPhone, virtuvės prietaisus, pavyzdžiui, dulkių siurblį ir kitus dalykus!“, – rašoma viename iš sukčių platinamų pranešimų.
Nors tai galėtų atrodyti kaip gana patraukli akcija, to Lietuvos paštas nedaro ir negali daryti.
Įmonės atstovas aiškino, kad jei siuntos gavėjas nepriima, ji siunčiama atgal siuntėjui. Jeigu jos neatsiima ir pats siuntėjas, tada iš pašto skyriaus siuntinys keliauja į bendrą saugyklą Vilniuje, kurioje siunta saugoma 6 mėnesius.
„Praėjus šiam laikui siuntos atiduodamos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tiesa, svarbu pažymėti, kad tokių siuntų skaičiai yra labai nedideli – siekia iki kelių tūkstančių per metus. Palyginimui, vien per pirmąjį 2022 m. pusmetį per Lietuvos paštą keliavo apie 23 milijonai siuntų“, – teigė atstovas.
Atstovas teigė norintis atkreipti dėmesį, kad Lietuvos pašto siunčiamuose laiškuose ar reklamose internete niekada nebūna nuorodų į tiesioginius mokėjimus. Taip pat neprašoma suvesti mokėjimo kortelių ar kitokių asmens duomenų. Paslaugų apmokėjimas vyksta tik prisijungus prie Lietuvos pašto savitarnos ir naudojant el. bankininkystę.
Nors dėl tokio tipo sukčiavimo atvejų prevencijos Lietuvos paštas teigia bendradarbiaujantis su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba, internetinio ryšio paslaugų teikėjais, aukų neišvengiama. Atstovo pastebėjimais, vien tik gyventojus apie veikiančius sukčius informuojančių įspėjimų neužtenka – ieškoma kitų būdų, kaip užkirsti kelią apgavikams internete.
„Visą informaciją apie sukčių veiksmus visuomet perduodame atsakingoms institucijoms. Pastebime, kad panašaus pobūdžio sukčiavimai, kuo toliau, tuo labiau intensyvėja. Vien tik rugsėjo mėnesį apie sukčių atakas Lietuvos kriminalinės policijos biurą informavome du kartus, siekdami inicijuoti apgaulingų nuorodų blokavimą ir apsaugoti gyventojus“, – teigė L.Zadarackas.
2022 metų pirmą pusmetį Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) fiksavo 488 atvejus, kuriais sukčiai iš žmonių siekė išvilioti pinigus ar gauti prisijungimus prie jų elektroninių paskyrų. NKSC skaičiavimais, tai sudarė 26 proc. visų fiksuotų kibernetinių incidentų.
Skaičiuojama, kad internetinio sukčiavimo apimtys Europos Sąjungoje auga. Pernai tokių apgavysčių skaičius, lyginant su 2019 m., išaugo tris kartus.
„Ar pasakytumėte gatvėje sutiktam nepažįstam žmogui savo asmens kodą, banko sąskaitos numerį ar prisijungimo el. pašto slaptažodį? Tikriausiai, kad ne, bet skaitmeninėje erdvėje kažkodėl dauguma žmonių praranda budrumą ir nepagalvoję pateikia visus savo duomenis svetainėse, kurių nuorodas gavo iš neaiškių siuntėjų el. laišku ar SMS žinute“, – anksčiau yra teigęs NKSC Kibernetinio saugumo valdymo departamento direktorius Jonas Skardinskas.
Internetinį sukčių galima atpažinti pagal platinamą turinį, daromą spaudimą, kreipimąsi, gobšumą, aktyvias nuorodas ir reikalavimą pateikti asmeninius duomenis.
