„Žaliavinis pienas sūriuose sudaro 70–75 proc. savikainos, šviežiuose pieno produktuose – 50–60 proc., – portalui lrytas.lt aiškino D.Trumpa. –
Mūsų įmonėje bendrai visos energijos dedamoji – mažiau nei 5 proc. Kai energija brangsta, mažėja įmonės galimybės amortizuoti kitų savikainos dedamųjų brangimą: juk kyla ne tik žaliavinio pieno kaina, bet ir atlyginimai, pakavimo medžiagų, cheminių plovimo medžiagų kainos. Tai ilgainiui nori nenori atsiduria produktų kainoje lentynose.“
Pašnekovas sakė, kad įmonėje jau jaučiamas bendras pardavimų mažėjimas, populiaresnės darosi mažiau brangios prekės – dažniausiai tai yra privatūs prekybos tinklų ženklai. Kita vertus, tie klientai, kurie galėdavo sau leisti pirkti labai brangius produktus, ir toliau juos perka, tik kad jų dalis rinkoje labai maža.
Prognozuoti, kaip judės kainos, D.Trumpa nesiėmė ir dėl to, kad tokiu metu tą daryti itin sudėtinga, ir dėl to, kad tą įmonei draudžia daryti Konkurencijos taryba. „Tačiau galiu pasakyti kaip faktą: eksportuojamų pieno produktų kainos jau nustojo augti nuo vasaros pradžios. O pagrindinis dalykas, kuris apsprendžia žaliavinio pieno kainą – eksportinių pieno produktų paklausa ir kaina. Dažniausiai pokyčiai Lietuvoje seka tas pačias tendencijas“, – minėjo jis.
ES – pieno trūkumas
Kaip portalui lrytas.lt sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius, prie žaliavinio pieno brangimo prisidėjo infliacija, taip pat tai, kad daug metų Lietuvoje pieno supirkimo kaina buvo viena mažiausių ES. O čia ir trečiasis veiksnys – ES jaučiamas pieno trūkumas: kai 2015 m. buvo panaikintos pieno kvotos, gamyba augo, o šiemet, išaugus sąnaudoms, ji sumažėjo.
Konkrečiai Lietuvoje, pasak pašnekovo, nuo 2004 m. karvių skaičius traukiasi drastiškai – būdavo metų, kai jis sumenkdavo 10 tūkstančių.
„Palyginus šį rugsėjį su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, pieno gamyba Lietuvoje sumažėjusi 2,4 proc. Žiūrint devynių mėnesių rezultatus, ji netgi 0,6 proc. padidėjusi, nes kelis mėnesius buvo pliusinė gamyba. Tačiau penkerių metų tendencijos rodo, kad gamyba mažėja.
Jei Lietuvoje yra 22 tūkst. ūkių, kurie laiko karves, tik 14 tūkst. iš jų pieną parduoda – kiti laiko savo reikmėms. Už tai pieno importas iš Latvijos ir Estijos per metus paauga 10 proc.“, – skaičiavo E.Bičius.
Jo duomenimis, iš šių šalių į Lietuvą įvežama apie 30 proc. viso pas mus suvartojamo žaliavinio pieno: jei Lietuvoje pagaminama 120 tūkst. tonų, tai apie 40–45 tūkst. tonų atsivežama.
Dabar už bazinio pieno litrą supirkėjai vidutiniškai moka 41 centrą. Tačiau kuo mažesnis pieno kiekis parduodamas, tuo mažiau mokama už litrą, todėl kai kurie gamintojai gali gauti ir trisdešimt kelis centus.
Margarinas vietoj sviesto
„Pas mus didžiausias žaliavinio pieno brangimas ES buvo dėl to, kad Lietuvos žemės ūkio politika pribaigė nemažai smulkiųjų pieno gamintojų: iš smulkiojo gamintojo pienas superkamas žymiai mažesne kaina nei iš stambesniųjų. Tad smulkieji ūkiai vienas po kito ėmė užsidaryti“, – komentavo kainas stebinčio portalo „Pricer.lt „ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
Jis prognozuoja, kad artimiausiu metu pieno produktų kainos nemažės, augs tokiu pačiu tempu. Lėtėjimą ar mažėjimą galbūt pajusime pavasarį, kai baigsis šildymo sezonas. O kol kas kainas be kita ko veikia ne tik jis, bet ir brangūs pašarai.
„Manau, labiausiai kentės vidurinė klasė: pieno produktus vaikams pirks, o patys kažkieno sąskaita taupys. Matyt, vėl po truputėlį prisiminsime margariną ir kitokius produktus, kuriuose yra ne pieno, o augalinių riebalų. Juk tepaus riebalų mišinio kaina – 3–4 eurai už kilogramą, kai sviesto – 10 eurų.
Žmogui ir toliau reikės suvartoti tuos pačius 2000–3000 kalorijų. Badu niekas nemirs, tačiau iš maisto malonumo bus mažiau. O tie, kurie turi daugiau pinigų, infliacijos taip stipriai ir nepajaus, nes čederis taip stipriai ir nebrango“, – portalui lrytas.lt kalbėjo P.Čepkauskas.
Renkasi pigesnius produktus
Kadangi prekybos tinklų privačių prekės ženklų gaminiai pigesni, pirkėjai vis dažniau renkasi juos. Štai „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių atstovė Gabrielė Šerėnienė perdavė, kad tinklo bendrieji pardavimų duomenys rodo, jog pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, itin populiarėja privačios etiketės gaminiai – tai būdinga ir pieno produktams. Kaip įprasta, klientai laukia ir pastebi akcijas.
„Pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, privačiais „Iki“ prekės ženklais pažymėtų produktų pardavimai išaugo net 27 proc., o didžiausias augimas matomas kasdienio vartojimo prekių asortimente. Labiausiai augo privačiais prekės ženklais pažymėto sviesto, kefyro, pieno pardavimai.
Duomenys rodo, kad privataus prekės ženklo pieno produktų per sausį-rugsėjį parduota 19 proc. daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį. Į kasdienių privačiais prekių ženklais pažymėtų produktų TOP penketuką patenka batonas, kiaušiniai, pienas, kefyras, varškė. Be to, privačiu prekės ženklu pažymėtų kruopų pardavimai per devynis mėnesius išaugo penktadaliu. Populiariausios yra grikiai, manų kruopos ir ryžiai“, – portalui lrytas.lt vardijo prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
„Maximos“ atstovas Tomas Bašarovas nurodė, kad jau kuris laikas matyti, jog pirkėjai tapo racionalesni, išryškėjęs planavimo įprotis: žmonės seka akcijas ir perka prekes su tuo metu esančiais geriausiais kainų pasiūlymais.
Kaip matyti iš „Maximos“ užsakymu rugsėjį atliktos apklausos, net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma akcija ar nuolaida.
Tyrimo metu paklausti, kaip taupo pirkdami maisto produktus, to nedarantys sakė vos 3 proc. pirkėjų. Likusieji pasidalijo savo patarimais, iš kurių populiariausias metodas – sekti akcijas ir pagal jas planuoti pirkinius (67 proc.).
Daugiau nei pusė (57 proc.) apklaustųjų sako, kad dabar dažniau besirenkantys prekes su nuolaidomis. Kas antras teigia taupantis pasinaudodamas prekybos tinklų teikiamais lojalumo programų pasiūlymais.
Dėl taupymo 15 proc. apklaustųjų pripažįsta keičiantys mitybos įpročius ir kai kuriuos brangesnius produktus perkantys rečiau.
