Nuo lapkričio 1 d. – pluoštas pokyčių darbuotojams ir darbdaviams: ką svarbu žinoti

Nuo lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo nuostatos, pagal kurias tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys atsiskaitymus, taip pat bet kokius kitus mokėjimus pagal sandorius galės atlikti grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų sumos (arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta).

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pabrėžė, jog šiuo atveju yra vertinama ne vienos įmokos/dalies suma, tačiau bendra visų mokėjimų už konkretų sandorį suma. Sandorį sudarę asmenys neturi teisės dirbtinai skaidyti sandorio, taip siekiant išvengti nustatytų ribojimų.

Jei tarpusavio atsiskaitymai ar mokėjimai pagal sandorį negali įvykti negrynaisiais pinigais dėl to, kad šių atsiskaitymų ar mokėjimų vietoje mokėjimo paslaugų teikėjai neteikia reikalingų paslaugų, o pagal sandorį yra būtina atsiskaityti nedelsiant, atsiskaitymą bus galima atlikti grynaisiais pinigais.

Tokiu atveju atsiskaitymus ar mokėjimus grynaisiais pinigais gaunantis (priimantis) asmuo privalės apie tai pranešti VMI bei nurodyti aplinkybes, dėl kurių nebuvo galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ir pateikti sandorio šalių identifikavimo duomenis.

Pranešti apie sandorio grynaisiais pinigais faktą asmuo turės per 10 dienų.

Nuo lapkričio 1 d. mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis sumažės nuo 50 iki 30 proc.

Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų šiems darbuotojams.

„Kompensacijos yra nepalankios darbuotojams, nes jos neįtraukiamos skiriant kitas socialines garantijas: skaičiuojant atostoginius, ligos išmoką, senatvės pensiją ir kitas išmokas. Tikimės, kad pakeitimai padės užtikrinti didesnes socialines garantijas ir darbo užmokestį darbuotojams“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė.

Kaip buvo iki šiol? Darbuotojai, kurie dirba lauke ar kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu, kompensuojamos padidėjusios išlaidos už faktiškai dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 proc. bazinio darbo užmokesčio, jos mokamos, kai neapmokamos komandiruotės išlaidos. Kompensacijos neapmokestinamos gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčiais, todėl kai kurie darbdaviai tokiu būdu iš tikrųjų moka darbuotojui darbo užmokestį.

2021 m. 6 055 įmonės 103 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 175 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (51,7 proc.) jų išmokama statybų sektoriuje (beveik 48 tūkst. darbuotojų išmokėta 90,5 mln. eurų), antroje vietoje (13,4 proc.) – transporto sektorius (14,5 tūkst. darbuotojų išmokėta 23,4 mln. eurų).

2020 m. beveik 5 tūkst. įmonių per 90 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 134 mln. eurų tokių kompensacijų. Daugiausiai (53 proc.) jų išmokėta statybų sektoriuje (beveik 43 tūkst. darbuotojų išmokėta 71 mln. eurų), antroje vietoje – transporto sektorius (16 proc.).

Nuo šių metų lapkričio 1 d. ne tik tėvai, bet ir seneliai galės prižiūrėti anūkus ir gauti ligos išmoką, jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, pavyzdžiui, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje skelbiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir vaikai negali lankyti ugdymo įstaigos, todėl lieka namuose.

Tai galios net ir nepaskelbus ekstremaliosios situacijos ar karantino.

Jeigu dėl užkrečiamosios ligos protrūkio švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą vaikas negalės eiti į mokyklą, ligos išmoką galės gauti ne tik vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis, bet ir vaiko senelė, senelis ar neįgalų asmenį laikinai prižiūrintis asmuo.

Taip pat patikslintas sąrašas vaikų, kuriuos, švietimo įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą, galima prižiūrėti namuose ir gauti ligos išmoką.

Dabar ligos išmoką bus galima gauti prižiūrint vaiką iki 4 klasės imtinai ar žmogų su negalia, kol jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar jo specialiesiems ugdymosi poreikiams pritaikytą bendrojo ugdymo programą.

Iki šiol ligos išmoka buvo mokama prižiūrint pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką.

Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams. Darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 50, privalės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti.

„Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojams sveiką ir saugią darbo aplinką. Papildytame Darbo kodekse uždraustas ne tik mobingas, kuris yra psichologinio smurto darbe forma, bet taip pat smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Smurto ir priekabiavimo prevencija yra vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Atsiradus tokio elgesio apraiškoms organizacijoje, būtina nedelsiant reaguoti pagal iš anksto numatytą tvarką“, – teigė V. Baliukevičienė.

SADM teigimu, kuo geriau bus reglamentuota, koks elgesys yra netoleruotinas vienoje ar kitoje darbovietėje, tuo aiškiau bus darbuotojams, kokio elgesio yra tikimasi ir koks elgesys yra baudžiamas.

Koks elgesys yra laikomas smurtu ir priekabiavimu darbe, kokia yra darbdavio atsakomybė, ar galima už tai atleisti darbuotoją ir daugiau informacijos apie tai galima paskaityti čia.

Švenčių dieną dirbama tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.

Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik su jų sutikimu. Pagal šią nuostatą taikoma išimtis, t. y. net ir dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą (t. y. pamaininis darbas) reikalingas nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos sutikimas dirbti šventinę dieną.

Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Už viršvalandinį darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Darbuotojo prašymu, darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš DK 144 str. 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko.

Darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu.

Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, todėl sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.

„Vienintelė išimtis, kai šis darbas neapmokamas įprasta tvarka, tai darbuotojo prašymas, kad darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginus iš atitinkamo koeficiento, būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko. Tai reiškia, kad darbo švenčių metu sąskaita galite pailginti kasmetines savo atostogas“, – primena VDI kancleris Šarūnas Orlavičius