Tuština sandėlius
Štai Vilniuje esančioje „Moki-veži“ parduotuvėje dar savaitgalį lankėsi viena skaitytojų, kuri sakė nesitikėjusi, kad taip anksti pamatys tokias prekes, tačiau smalsiai palygino, kokio dydžio nuolaidos.
„Moki-veži“ marketingo vadovė Lina Skirienė patvirtino, kad dalyje parduotuvių šiuo metu vyksta praėjusių metų kalėdinių kolekcijų išpardavimas.
„Savo klientams norime pristatyti kalėdinių prekių naujas kolekcijas, o kaip žinia, prekybinis plotas yra ribotas. Tad tam, kad paskatintume pardavimus, ankstesnių metų kolekcijoms darome išpardavimą“, – komentavo atstovė.
Dar vienas pirkėjas Rokas taip pat teigė šiomis dienomis lankęsis dvejose „Maxima“ parduotuvėse sostinėje ir ten pastebėjęs kalėdinių prekių išpardavimą. Įrengtoje „salelėje“ vyras apžiūrėjo išdėliotas dovanų pakavimo priemones, lėkštes, šventines dekoracijas, puodelius, lemputes, servetėles, žvakes ir kitas smulkesnes prekes.
„Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas komentavo, kad tik pavienėse parduotuvėse išparduodamos pernykštė šventinės prekės. Kaip sakė atstovas, tokių prekių likutis yra labai nedidelis.
„Šiųmetei Kalėdų prekybai ruošiamės, o pirmosios naujo asortimento šventinės prekės parduotuves pasieks jau artimiausiomis savaitėmis“, – portalui lrytas.lt teigė jis.
Rinkodaros strategijos ekspertas Linas Šimonis portalui lrytas.lt aiškino, kad taip prekybininkai elgiasi dėl kelių priežasčių.
Dažniausia išpardavimų priežastis prekybos tinkluose ar prekybos centruose – noras išvalyti sandėlius, kuriuose likusios prekės iš praėjusių sezonų. „Išsivalyti sandėlius yra labai sveika, net ir turint naujų prekių, kuriomis jau turbūt bus pradėta prekiauti po Vėlinių“, – dėstė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad už šias prekes prekybininkai jau yra sumokėję, tad pinigai įšaldyti tiesiog „guli“ sandėliuose. Jomis stengiasi atsikratyti su didesnėmis nuolaidomis – kartais jos parduodamos net už savikainą arba patiriant tam tikrą nuostolį.
Nors tai naudinga prekybininkams, ne mažiau svarbu ir pirkėjams. Neretai žmonės gali pagaliau nusipirkti tas prekes, kurių jau seniai norėjo, tačiau su didesne nuolaida nei įprastai. Štai dirbtinė eglutė gali kainuoti keliasdešimt eurų ir daugiau, tačiau tokiais atvejais tokią prekę galima įsigyti dvigubai ar net trigubai pigiau.
Tačiau kita dalis žmonių pasiduoda išpardavimų vajui ir perka tai, ko galbūt nė nereikėjo. Tokius veiksmus pateisina tuo, kad nereikėjo išleisti reikšmingų sumų.
Rinkos tyrimų kompanijos „NielsenIQ“ surinkti duomenys parodė, kad dėl augančių kainų ir infliacijos 84 proc. vartotojų Lietuvoje teigia ieškantys nuolaidų.
Pavyzdžiui, per šių metų pirmąjį pusmetį daugiau nei 80 proc. lietuvių nustojo arba rinkosi nustoti pirkti prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. vienu svarbiausiu prekių pasirinkimo rodikliu įvardijo prieinamą kainą ar akciją. Tuo metu 67 proc. pradėjo rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.
Nustatyta ir tai, kad pirkėjai linkę savo prekes rinktis ne pagal patį produktą, o pagal akciją ar taikomą nuolaidą.
Juo labiau, kad L.Šimonis teigė, kad nemaža dalis vartotojų patys žino ir supranta, kuo akcijos ir nuolaidos skiriasi nuo išpardavimų. Štai išpardavimas reiškia, kad tai yra prekių prekyba iš praėjusių sezonų ar praėjusių švenčių. Neretai pirkėjai sulaukia gerokai mažesnių kainų, tačiau prekių kiekis ar jų kaina nebūtinai gali būti vienoda visose vieno prekybos tinklo parduotuvėse.
Išpardavimas taip pat gali reikšti, kad įmonė vieną ar kitą parduotuvę ruošiasi uždaryti prieš remontą ar jos sandėlyje užsilikę nemažai prekių iš ankstesnių sezonų.
Vis tik, šventinė atributika nėra itin imli madoms. Pavyzdžiui, dirbtinės eglutės, dovanų pakavimo priemonės ar šviečiančios lemputės nėra senstančios prekės. Štai Kalėdų eglutės papuošimai jau labiau priklausomi nuo spalvų – kasmet keičiasi tam tikros spalvos, formos ir pan.
Vieni nuolaidas įpratę duoti, o kiti – gauti
Maisto kainų palyginimo portalo pricer.lt analitikai atkreipė dėmesį, kad Statistikos departamento duomenimis, vartotojų lūkesčiai prastėja, infliacija auga, prekyba maisto prekėmis krenta. Tad prekybininkai dar labiau priversti konkuruoti keldami kainas, o gyventojai – skursti.
„Tinklai matomai didina konkurenciją – mažėja skirtumas tarp krepšelių, tačiau kainos vis vien yra keliamos. Jos galėtų kristi tik tada, jeigu vartotojai dar labiau sumažintų pirkimą.
Tai gali įvykti ne anksčiau lapkričio mėnesio – kai jau reikės sumokėti realias komunalines sąskaitas su šildymu – kol kas vartotojai kainų kilimą „priima“ ir mažmeninė prekyba krenta dar ne kritiškai – 5,5 procento palyginamosiomis kainomis, o nominaliai prekybininkai mato kilimą“, – spalio mėnesio maisto produktų kainų analizėje rašė analitikai.
Tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas patikino, kad nors šį šaltąjį sezoną žmonėms bus daugiau išlaidų maistui, šildymui ar elektrai nei praėjusiu sezonu, skurdžiai švenčių nešvęs.
Visada reikia taupyti ir neišlaidauti daiktams, kurie yra trumpo naudojimo arba visai nebūtini, pabrėžė jis.
„Nuolaidos prekybos vietose tikrai nestebina, nes žmonės ne pirmo būtinumo prekes šiek tiek nustumia į šoną“, – teigė M.Dubnikovas. Mat nuolaidų kultūra Lietuvoje išties gaji – ne veltui prekybos vietose pirkėjai nuolat klientus vilioja nuolaidomis ir ant kone kiekvienai prekei stengiasi pritaikyti nuolaidą.
Lietuviai linkę ir patys prekybininkų prašyti nuolaidų, todėl neretai tenka susidurti, kai patys pardavėjai jau pirmais sakiniais žada – jei pirksite, bus ir nuolaida. Toks pavyzdys, pasak ekonomisto, parodo tai, kad yra tam tikras susitarimas tarp pirkėjo ir pardavėjo – vieni nuolaidas įpratę dalinti, o kiti jas gauti.
Vis dėlto, ne pačioms būtiniausioms prekėms pinigų skirti gali: pastaraisiais metais atlyginimai augo, augs ir kitais metais.
„Nemanau, kad didžioji dauguma žmonių turės susidurti su tuo, jog turės sutikti liūdnas Kalėdas“, – pastebėjimą išsakė pašnekovas.
