Pokalbio metu J. Clavas papasakojo apie savo kelią į investavimą nekilnojamo turto (NT) srityje, investavimo galimybes turint mažai lėšų pradinėms investicijoms bei atsakė į klausimą – ar verta pirkti būstą investicijai dabar, ar vertėtų palaukti kainų kritimo?
– Esate „Starfish Academy“ bendraįkūrėjas, privatus investuotojas, 2 knygų apie investavimą į NT autorius. Kaip atsidūrėte investavimo ir NT srityje?
– Vaikystėje tikrai nežinojau kaip tinkamai tvarkyti finansus. Todėl pirmą didesnę sumą pinigų, kurią gavau iš tėvų kaip dovaną jau suaugęs tiesiog greitai iššvaisčiau. Vėliau ir antrą kartą panašią klaidą padariau – pirkau pirmąjį automobilį, galvojau, kad tai – investicija, o tai buvo daiktas, traukęs iš manęs pinigus.
Tai privedė prie minčių, kad kažką su pinigais darau ne taip. Tuomet į rankas pateko giminaičio įteikta knyga „Turtingas tėtis, vargšas tėtis“. Prisipažinsiu, pirmą kartą perskaičiau jos gal pusę ir numečiau į lentyną. Maniau, kad tos idėjos Lietuvoje nelabai veikia, bet iš tos knygos pasiėmiau vieną mintį – reikia kurti savo verslą.
Kadangi neturėjau finansų valdymo žinių, pirmasis mano verslas bankrutavo. Tai paskatino domėtis asmeniniu finansų valdymu ir investavimu. Pradėjau investuoti į vertybinius popierius, tačiau laikui bėgant, įgijus daugiau žinių ir patirties, supratau, kad NT yra tema, kuri mane domina labiausiai.
– Kodėl investavimas yra svarbu? Kodėl svarbu investuoti?
– Pirma priežastis – mes gyvename tokiame pasaulyje, kur valiuta, kurią mes naudojame kaip mainų priemonę, yra linkusi nuvertėti. Net jeigu infliacija ir nebūtų tokia didelė, ji mažina pinigų vertę.
Antra – darbas, koks jis bebūtų, nėra efektyviausias būdas uždirbti pinigų. Ko gero, kad ir kokį žmogus mėgstamą darbą dirbtų, bet iki pat gyvenimo pabaigos dirbti nesinori, o valstybės skiriama pensija toli gražu nėra pakankama. Vienintelis būdas, leidžiantis užsitikrinti galimybę gyventi oriai yra būtent investavimas.
– Dažnai girdime apie investavimą, kad tai daryti būtina, tačiau kaip pradėti investuoti turint tik minimaliai lėšų investicijoms?
– Tai – vienas dažniausiai sulaukiamų klausimų. Žmonės paprastai klausia – kaip pradėti investuoti, jeigu neturi daug lėšų pradinėms investicijoms ir kur patartume investuoti didesnę sumą, pavyzdžiui, 10 000 Eur. Abejais atvejais atsakymas yra visiškai toks pats – visų pirma, reikia pradėti nuo investavimo į patį svarbiausią turtą – į žinias.
Jeigu jų neturite, tada galite padaryti daug klaidų, nudegti. Kažkas pasakys, kad reikia čia investuoti, arba čia gali daug uždirbti, bet jeigu jūsų pasirengimo lygis nėra arba laikas netinkamas, tiesiog prarasite pinigus ir nebenorėsite daugiau investuoti. Be to, įgytos žinios padeda atrasti, kur labiausiai norėtumėte investuoti. Pavyzdžiui, vieniems labiau tinka investicijos į NT, kitiems – į vertybinius popierius.
– Daugelį vilioja investicijos į NT, tačiau gąsdina didelės pradinės investicijos? Ar tikrai tam reikia didelių pradinių investicijų? Nuo ko pradėti investuojant į NT?
– Dažnas įsitikinęs, kad reikia didelių pradinių investicijų. Aš manau, kad norint uždirbti reikia ne pinigų, o žinių. Jeigu mokate pritraukti kapitalo, įtikinti žmones, kad jų pinigai su jūsų pagalba „dirbs“ efektyviau nei be jūsų – didelių asmeninių investicijų nereikia.
– Paprognozuokite. Norintiems pirkti būstą investicijai verta tą daryti dabar ar palaukti kainų kritimo?
– Ar tinkamas metas, ar ne, priklauso nuo pasirenkamos strategijos. Jeigu perkate su tikslu po metų ar dviejų parduoti brangiau, tai gali būti, kad metas įsigyti NT šiuo metu nebus tinkamas. Bet jeigu jūsų strategija ilgalaikė, perkate NT su tikslu jį nuomoti ir gauti nuolatines pajamas, o parduoti galimai po 5, 10 ar 15 metų, tada tinkamas metas gali būti bet kada.
Tik klausimas, kiek ilgai man gali tekti ieškoti tinkamo sandorio pagal mano nusistatytą minimalią grąžą, kurią noriu gauti. Pavyzdžiui, jeigu nori gauti iš NT nuomos 10 proc., dabartinėje rinkoje jau reikėtų daugiau kūrybiškumo, daugiau pastangų, peržiūrėti daugiau objektų, kad tokią grąžą galėtume generuoti. Tačiau tai nėra neįmanoma.
– Kur Jūs pats investuotumėte šiuo metu turimus, pavyzdžiui, 100 Eur, 1000 Eur ir 10 000 Eur? Kokios tai būtų sritys?
– Ten, kur aš investuoju, nereiškia, kad pasiteisins kitam žmogui. Visada stengiuosi nenukreipti žmogaus į konkrečią turto klasę, nes aš nežinau to žmogaus charakterio, jo tikslų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus nori investuoti į vertybinius popierius, bet jis nėra linkęs analizuoti grafikų, stebėti, įmonių situacijos, įvairių fundamentinių rodiklių ar techninių analizių, jam gali būti sudėtinga tai daryti. Galbūt tokiu atveju jam vertėtų rinktis fondus arba NT. Kur bepasakyčiau investuoti, vieniems tai gali tikti, kitiems – ne.
Visgi, klausimas – kur investuoti 10 000 Eur? – reiškia, kad žmogus dar neturi pakankamai žinių, kad galėtų pradėti investuoti. Visų pirma reikia atsakyti sau – kur norėčiau investuoti, ir taip pat atsirinkti tinkamus patarėjus, kurie man padėtų. Žinoma, reikia mokėti atskirti ir gerą patarimą nuo blogo – kartais gero patarėjo duotas patarimas gali būti mano atveju ne toks geras. Taigi, jeigu nežinai, kur investuoti – vis dar reikia investuoti į žinias.
– Paprognozuokite investavimo ateitį – kokios investavimo nišos sumenks ar visai pradings, o kokios išpopuliarės?
– Investavimo sritys neišnyksta, gal tik keičiasi tam tikros tendencijos, atsiranda tam tikrų išvestinių produktų. Baziniai investavimo instrumentai yra 4: vertybiniai popieriai, NT, verslai ir žaliavos.
Kalbant apie tendencijas, kurios gali turėti įtakos vienokiam ar kitokiam turto klasės pokyčiui, reikėtų žiūrėti į bendrąsias pasaulines tendencijas. Pavyzdžiui, visuomenės kaitą, jos senėjimą ir kt. Pavyzdžiui, prisiminkime tą pačią Airbnb, dalinimosi ekonomiką. Ji suklestėjo tada, kai jaunesnė karta įėjo į ekonomiką kaip rinkos dalyvė. Kadangi šios kartos gyvenimo būdas yra gerokai mažiau sėslus, jie daugiau keliauja, atsirado nauja niša NT nuomotojams – galimybė gauti naudą iš trumpalaikės nuomos, kurios iki tol daugiausiai gaudavo viešbučių savininkai. Tai tokių pokyčių gali atsirasti, bet manau, kad turto klasės išliks tokios pačios.
– Šių metų spalio 27 d. vyks didžiausios finansinio raštingumo konferencijos Lietuvoje „Financial Freedom Forum“ renginys, kurio globėjas – „Lietuvos bankas“. Esate vienas iš konferencijos organizatorių. Kaip kilo mintis organizuoti tokį renginį?
– „Starfish Academy“ bendruomenėje, į kurią buriame žmones, norinčius investuoti, siekti didesnės finansinės nepriklausomybės, pamatėme, kad nors daug žmonių ir galvoja apie investavimą, bet bijo žengti pirmąjį žingsnį. Jeigu pažiūrėtume į bendrą Lietuvos finansinio raštingumo lygmenį, pamatytume, kad jis tebeatsilieka nuo Europos valstybių vidurkio. Tai rodo problemą, kurią reikia spręsti.
Dėl to „Lietuvos bankas“ įsteigė finansinio raštingumo centrą. O vėliau man kilo mintis organizuoti konferenciją. Atėjau išgerti kavos su viena mūsų partnerių, „Profitus“ platformos įkūrėja Viktorija Čijunskyte, pasidalinau šia idėja. Ji sako – darykime kartu! Apjungėme jėgas ir ruošiamės pirmajai konferencijai, kurios misija – didinti Lietuvos finansinio raštingumo lygį tam, kad žmonės galėtų kokybiškiau rūpintis savo finansais, o ne tik tikėtis, kad tuo pasirūpins valstybė.
– Kokį pranešimą skaitysite renginyje, kokia bus jo tema?
– Šįkart mano tema bus tarsi finansinės nepriklausomybės kelionės žemėlapis. Jo pagalba bandysiu žmonėms padėti susivokti, kuriame lygmenyje jie yra. Juk mes galime būti skirtinguose lygiuose, gal su vienu apie jokį investavimą net neverta kalbėti, nes jam išgyvenimo klausimas svarbus, o kitas gali būti vos per žingsnį nuo tapimo „finansiškai laisvu“. Priklausomai nuo to, reikėtų koncentruotis į skirtingus dalykus. Taigi, kalbėsiu apie šių lygmenų modelį, tikiu, kad jis padės žmonėms susiorientuoti, kokį turėtų žengti tolimesnį žingsnį tam, kad pereitų į aukštesnį lygmenį ir įgytų didesnę finansinę gerovę.
