„Gal ir nerimo, gal ir nežinios yra. Tiesiog nežinome, ar išgyvensime: žiema kaip žiema, bet su tokia perspektyva, kurią turime šiai dienai, belieka tik mirtis“, – kalbėjo smulkusis broilerių augintojas Ritutis Tamošiūnas.
„Tos pagalbos priemonės, kurios deklaruojamos, tikrai nepasieks nemažo būrio vartotojų. Kalbėkime apie elektros kainų kompensavimą – jau dabar taisyklėse numatyta, kad pagalba nepasieks vartotojų, kurie sunaudoja mažiau nei megavatvalandę.
Kitas klausimas, kalbant apie paramą saulės elektrai, tos priemonės yra orientuotos į smulkius, vidutinius ūkininkus, taip kad tikrai tas planas yra daugiau viešųjų ryšių akcija nei reali pagalba verslui“, – tikino Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.
Nors milijoninės sąskaitos už šildymą paukščių augintojus ir gąsdina, tačiau verslo stabdyti kaip trąšų gamintoja „Achema“ negali, todėl valstybė galėtų prisidėti ir daugiau.
Tuo metu Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas sakė, kad įmonei šiuo metu labai svarbu išlaikyti nenutrūkstamą gamybą: negali nei pristabdyti gamybos, nei užsidaryti.
„Mes tiesiog turime kažkaip tą žiemą išgyventi, todėl prašome valstybės pagalbos, kuri nėra tokia didelė. Keletas milijonų eurų padėtų visam sektoriui išgyventi ir dar tais pačiais metais mes grąžintume per mokesčius ir pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)“, – komentavo jis.
Kompensacijos dujų kainoms prašantys paukštininkai neturi galimybių dujų atsisakyti.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdo Butkevičiaus teigimu, dabar svarbesnė dujų kompensacija nei elektros energijos. Kaip aiškino jis, elektros kaina priklauso nuo dujų kainos.
Kadangi ir paukštininkystės sektoriuje yra naudojamos dujos, joms reikėtų rasti alternatyvų, kad būtų galima užtikrinti gamybinius procesus.
Tačiau Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas teigia, kad ne vieninteliai paukščių augintojai susiduria su problemomis, o pasakymai, kad valstybė neremia paukštininkystės, yra netiesa.
„Paukštininkystei yra skiriami Europos Sąjungos (ES) pinigai – tai nėra didžiuliai, tik tam sektoriui skirti pinigai.
Kaip ir visi – kaip ir kiaulininkai, kaip ir pienininkai – gauna dalį tame pačiame pakete. Problema šioje vietoje, kad paukščių augintojai nori daugiau, nori išskirtinių sąlygų, nori išskirtinių teisių.
Aš manau, kad į visus turime žiūrėti vienodai pagal valstybės galimybes“, – dėstė A.Vyšniauskas.
Per metus Lietuvos paukštininkystės sektorius paruošia 880 mln. kiaušinių ir pagamina per 120 tūkst. tonų paukštienos – daugiau nei bet kurios kitos rūšies mėsos.
