Reikia papildomų pajamų
Pagal individualią veiklą dirbanti – įvairiems renginiams bei šventėms maistą ruošianti – Emilija Puzinaitė pasakojo, kad išaugusios produktų kainos smarkiai padidino jos gaminamų patiekalų savikainą, bet nebėra galimybių juos pabranginti, mat klientai nusigręžtų.
„Produktai, kuriuos perku, pabrango maždaug 40 proc., tačiau negaliu tiek pat pakelti ir galutinės kainos, nes prarasčiau klientus. Kas įstengtų sumokėti 50 eurų už maisto padėklą?
Pavyzdžiui, anksčiau produktai, kurių reikia padėklui kruasanų, kainuodavo 16 eurų, dabar už juos moku apie 28 eurus. O ši kaina juk be išlaidų elektrai, darbui, degalams.
Anksčiau parduodavau padėklą kruasanų už 35 eurus, pastaruoju metu jų kainą pakėliau iki 40 eurų, ir tai – jau riba, daugiau jų pabranginti negaliu“, – sakė pajūryje gyvenanti mergina.
Anot E.Puzinaitės, gamybos sąnaudos tebeauga, o užsakymų – mažėja, nes vis daugiau žmonių šiuo metu rengia kuklesnes šventes arba maistą pasigamina namuose patys.
Tad ši mergina, skaičiuodama vis didesnes išlaidas ir vis mažesnes uždirbamų pinigų sumas, ėmė ieškotis papildomo darbo. Ji nekart sukiojosi įvairių kavinių ir restoranų virtuvėse, o šiuo metu dairosi papildomo kad ir 0,25 darbo bet kokioje srityje.
„Labai reikia papildomų pinigų, ir man visai nebesvarbu, kur dirbčiau. Aš galiu būti ir pardavėja, ir konsultantė, svarbu, kad tik užsidirbčiau svarbiausiems poreikiams ir galėčiau susimokėti visus komunalinius mokesčius, kurie irgi stipriai padidėjo, o žiemą jie dar labiau išaugs“, – kalbėjo ji.
Gausėja ieškančių darbo
Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė sakė dažniau pastebinti, jog spaudžiami aukštų kainų gyventojai ima dairytis geriau apmokamo pagrindinio darbo, tačiau tokių papildomo darbo ieškančių lietuvaičių, kaip Emilija, irgi yra.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 11 d. buvo įregistruoti 392 pasiūlymai dirbti puse arba mažesniu etatu. Iš jų daugiau negu pusė (227, arba 58 proc.) yra nekvalifikuoto darbo.
Daugiausia pasiūlymų teikiama valytojams, labiausiai jų ieškoma Vilniuje ir Kaune.
Daugiausia skelbimų, kuriuose siūlomas kvalifikuotas darbas ne visu etatu, yra mokytojų padėjėjams, pardavėjams, kasininkams, logopedams, psichologams, sandėlininkams, pardavėjams, kiemsargiams.
Darbo skelbimuose kartais net nurodoma, kad yra galimybė veiklą derinti su kitu darbu, pavyzdžiui, patalpos gali būti išvalomos po darbo valandų.
Pasak M.Jankauskienės, kartais net aukštos kvalifikacijos asmenys, kuriems reikia papildomų pinigų, imasi nekvalifikuoto darbo.
„Dažniausiai ne visu etatu darbo ieško besimokantys asmenys, kurie nori dirbti savaitgaliais arba vakarais.
Juo domisi ir moterys, auginančios vaikus, arba asmenys, prižiūrintys savo artimuosius“, – sakė M.Jankauskienė.
Užimtumo tarnyba anksčiau sulaukdavo daugiau darbdavių pasiūlymų dirbti puse ar mažesniu etatu. 2021 m. jų buvo registruota 586, o tai trečdaliu daugiau nei šiemet.
Gali būti, kad įmonės stengiasi taupyti lėšas ir papildomų darbo rankų taip aktyviai nebeieško.
Nori išsaugoti darbuotojus
„CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė atkreipė dėmesį, kad pasiūlymų dirbti ne visu etatu darbo skelbimų portaluose tenka išvysti retokai – tokie pasiūlymai aktyviau skelbiami feisbuko grupėse.
„Socialiniuose tinkluose ieškoma žmonių, kurie padirbėtų dieną arba porą dienų, tokie darbai trumpalaikiai.
Yra daug pasiūlymų ir įvairiose laisvai samdomų kūrėjų feisbuko grupėse, ten jų tikrai daugiau negu darbo skelbimų portaluose“, – teigė R.Karavaitienė.
Visgi, anot jos, pastaruoju metu apskritai darbo skelbimų gerokai sumažėjo.
„Mažiau darbo pasiūlymų yra net pačiose populiariausiose darbovietėse, pavyzdžiui, mažiau ieškoma net informacinių technologijų specialistų, finansininkų, darbuotojų banke, klientų aptarnavimo srityje“, – vardijo R.Karavaitienė.
Šių metų pradžioje dar būta net daugiau darbo pasiūlymų nei ankstesniais metais. Bet Rusijai pradėjus karą Ukrainoje tokių pasiūlymų skaičius pradėjo ne augti, o po truputį mažėti. Buvo įprasta, kad kiekvieną rugsėjį smarkiai pagausėdavo darbo skelbimų, tačiau šiemet to nebuvo.
„Tai liudija, kad įmonės situaciją vertina atsargiau – neplanuoja didinti personalo, stengiasi verstis su tais darbuotojais, kuriuos turi“, – teigė ekspertė.
