Prie papildomo pensijų kaupimo Lietuvoje beveik neprisideda darbdaviai, tačiau šie baksnoja į neveikiantį profesinių pensijų fondą.
Į pensiją išėję Lietuvos gyventojai gauna apie trečdalį buvusio atlyginimo, skelbia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Tai – vienas mažiausių rodiklių tarp organizacijos šalių. O Valstybės kontrolės atliktas tyrimas rodo, kad pensijų sistema nemotyvuoja mokėti didesnių draudimo įmokų.
„Praėjusiais metais bendroji pensijos dalis visoje pensijos struktūroje sudarė 63 proc. Ji nepriklauso nuo sumokėtų įmokų, o individualioji, kuri priklauso nuo sumokėtų įmokų, sudarė 37 proc. – mažiau nei bendroji pensijos dalis. Individualioji dalis turėtų sudaryti gerokai didesnę dalį“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Valstybės kontrolės vyriausioji auditorė Eivida Šlamė.
Profesorius Teodoras Medaiskis sako, kad reikia labiau didinti individualiąją pensijos dalį.
„Individualiosios dalies didinimo aspektas yra svarbus, norint paskatinti socialinio draudimo sistemą, kad ji ir būtų socialinio draudimo, kad garantuotų tam reikalingą pajamų pakeitimą, o nevirstų vien paramos sistema“, – teigė Vilniaus universiteto profesorius.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus teigia, kad individualioji pensijos dalis kasmet didinama: šiais metais tas santykis yra 58 ir 42 proc., kitais metais planuojama, kad bus 54 ir 46 proc. Užsibrėžtas tikslas iki 2030 metų pasiekti santykį 50 ir 50 proc.
Pasak Lietuvos banko, Lietuvoje nėra profesinių pensijų kaupimo kultūros.
„Lietuvoje turime galimybę gauti pensiją, susijusią su savo darbu, tačiau tai nėra profesinė pensija, kuri įprasta visame pasaulyje ir kuri sudaro reikšmingą dalį į pensiją išėjusių asmenų pajamų. Tai darbdavių paskatinimas papildomai rūpintis savo darbuotojais. Profesinių pensijų atsiradimas Lietuvoje būtų labai svarbu“, – komentavo Lietuvos banko atstovas Audrius Šilgalis.
Lietuvos darbdavių konfederacija sako, profesinių pensijų įstatymas Lietuvoje priimtas, tačiau neveikia.
„Kadangi Europos direktyva reikalavo perkelti Profesinės pensijos įstatymą, pas mus nusirašė kaip mokykloje nuo Danijos, kur visiškai kitokia kultūrinė aplinka, ir neveikia. Apskritai tie asmenys, kurie turėtų dalyvauti tuos pinigus administruojant, jie negali dalyvauti“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog reikia tam tikrų priemonių, kad būtų paskatinti darbdaviai susitarti su darbuotojais dėl tokių fondų įsteigimo. Jos teigimu, profsąjungos ne kartą siūlė, kad pati „Sodra“ galėtų apsiimti administruoti tokius fondus ir taip prisidėti prie didėjančių darbuotojų pensijų.
Pasak Valstybės kontrolės, nors darbdaviai gali prisidėti prie darbuotojo pensijos papildomo kaupimo, tai daro vienetai.
Praėjusiais metais vos daugiau nei procentas darbdavių mokėjo įmokas į savo darbuotojų sąskaitą. Didesnis darbdavių prisidėjimas galėtų padėti žmonėms sukaupti didesnes sumas ir taip gauti didesnes išmokas sulaukus pensijos.
Pasak Lietuvos banko, trūksta finansinio švietimo, dauguma jaunų žmonių papildomai nekaupia pensijai ir tuo susirūpina tik priartėjus pensiniam amžiui.
