Išnaudodami išaugusį elektroninių parduotuvių populiarumą, sukčiai išmaniai sukuria spąstų ir apgaulės būdu kraunasi milijonus eurų. Norėdami sutaupyti ir ieškodami geresnės kainos prekių, interneto vartotojai dažnai neatskiria saugių elektroninių parduotuvių nuo sukurtų tik išvilioti pinigus.
Pagrindinis ginklas, siekiant apsisaugoti nuo finansinių sukčių – viešumas ir visų mūsų budrumas. RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin pataria visas realias sukčiavimo istorijas kelti į viešumą, kuo plačiau pasakoti pažįstamiems ir draugams, nesigėdyti jų, kad artimieji nepakliūtų į tokių sukčių pinkles.
Pirko eurais – nuskaičiavo Honkongo doleriais
Visai neseniai gerai suplanuotas sukčiavimo atvejis vyko ir RATO kredito unijos klientų šeimoje.
Klientės paauglė dukra atsiuntė el. parduotuvės nuorodą, kurioje – itin gera madingų sportinių batelių kaina. El. parduotuvės registracijos vieta buvo nurodyta JAV, parduotuvėje buvo pateikti saugų atsiskaitymą patvirtinantys sertifikatai, taip pat puikavosi klientų atsiliepimai apie kokybišką ir greitą apsipirkimą – atrodytų viskas saugu.
Tačiau įvykdytas mokėjimas – apie 100 eurų ekvivalentu – iš karto sukėlė įtarimų, mat suma nuo sąskaitos buvo nurašyta Honkongo doleriais ir neatitiko tikslios užsakymo sumos. Kilusius įtarimus sumažino el. paštu gautas pranešimas apie užsakymą, po kelių dienų gautas pranešimas apie išsiųstą prekę su nuoroda sekti siuntą iš Kinijos.
Dar po kelių savaičių klientai nusprendė įdėmiau patikrinti atsiliepimus apie el. parduotuvę, ir tik tuomet pastebėjo informaciją, kad ši el. parduotuvė turi itin mažą pasitikėjimo indeksą ir tam tikrose interneto svetainėse vadinama „scam“ (apgaulingų laiškų) svetaine, kitaip tariant – sukčių puslapiu.
Klientai nedelsdami kreipėsi į banką, blokavo mokėjimo kortelę, kuria buvo atlikta transakcija, taip pat pateikė prašymą ginčyti prieš kelias savaites įvykusį sandorį. Finansų įstaiga skubiai ėmėsi reikalingų saugos priemonių, tačiau sukčiai buvo vienu žingsniu priekyje. Jie kantriai susirašinėjo su apgautąja pirkėja, operatyviai teikė informaciją, pateikė realius duomenis, kad prekė kelyje, ir laiškuose ragino tiesiog būti kantresne – prekė tikrai atvyks.
Praėjus dar keliomis savaitėms prekė iš tiesų atkeliavo į Lietuvą, tačiau, sumokėjus papildomus importo mokesčius muitinėje, paaiškėjo, kad atsiųsta prekė buvo pigus, kelis euro centus kainuojantis šalikėlis. Nuo užsakymo pateikimo iki prekės gavimo praėjo daugiau nei mėnuo, vėliau el. parduotuvės atstovai nebeatsakė į užklausas, bankas taip pat niekuo nebegalėjo padėti, nes sąskaitos buvo uždarytos, o pinigai pervesti.
Kaip apsisaugoti?
„Šis tikros istorijos pavyzdys tik patvirtina, kad net ir žinomais prekių vardais gali dangstytis profesionalūs bei pasiruošę apgavikai. Tokiais atvejais klientai dažniausiai nebeieško teisinių būdų atgauti savo pinigus, nes tai apima užsienio šalių jurisdikcijas, ir dauguma suprantame, kad suma nėra reikšminga, o jos atgavimas iš esmės lygus nuliui“ , – pasakojo RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja J. Bliumin.
Todėl, prieš kiekvieną pirkimą iš nežinomos elektroninės parduotuvės, rekomenduojama el. parduotuvių adresus patikrinti specializuotose svetainėse (pavyzdžiui, čia), atkreipti dėmesį į realias norimos prekės kainas, būtinai tikrinti oficialių interneto puslapių užrašus, ar nėra pamestų, ar prirašytų papildomų raidžių ir pan.
Finansų institucijos, šalies teisėsauga, Lietuvos bankas nuolat ragina niekam neatskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Prarandami milijonai eurų
Finansinių sukčių aktyvumas ir išradingumas tobulėja kiekvieną dieną. Nusikaltėlių pajamos auga, o šalies gyventojai ir verslas kasmet patiria vis didesnių nuostolių. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vien tik pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Finansų institucijos akylai stebi ir dažnai stabdo įtartinas operacijas, tačiau pagrindinė priemonė, kovojant su tokiais atvejais, yra visuomenės švietimas ir informavimas. Saugumo įrankius ir saugiklius nuolat tobulina finansinės institucijos, neatsilieka ir nusikaltėliai. Jie randa vis naujų pinigų viliojimo būdų, tobulina metodus, seka aktualius pasaulio ir šalies įvykius bei išnaudoja naujausias informacines technologijas.
