Bankininko įvaizdis jau kitoks
Šiuolaikinis bankininkas gali būti ir solidus darbuotojas griežtu klasikiniu kostiumu, ir jaunas specialistas, dirbantis kūrybinį darbą, kuriantis ateities finansines paslaugas ar technologijas, apie kurias vartotojai sužinos tik po kelerių metų.
Finansų įstaigose naudojami matematiniai rizikos vertinimo modeliai, diegiamos veido atpažinimo funkcijos, dirbtinis intelektas – šie ir daugybė kitų nematomų procesų keičia bankinių ir finansinių paslaugų naudojimo įpročius bei saugumą.
Nepaisant technologinio šuolio finansų sektoriuje, svarbiausios bankininko savybės išlieka tos pačios – loginis mąstymas, verslumas ir psichologijos išmanymas. Finansų įstaigose labiausiai pritampa ties asmenys, kuriems mokykloje sekėsi ne tik tikslieji, bet ir humanitariniai mokslai.
„Universalumas ir adaptyvumas yra ateities kompetencijos, jos yra svarbios ir bankininko, ekonomisto profesiją besirenkantiems asmenims. Bankininkystė – itin dinamiškas sektorius, kuriam ritmą užduoda sparčiai kintantys vartotojų finansiniai poreikiai, technologiniai pasiekimai ir ekonominė šalies padėtis. Norint siekti karjeros šiame sektoriuje reikia ne tik tikslumo, bet ir greitos reakcijos bei nemažai kūrybiškumo“ , – apibendrino RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis.
Galima pritaikyti įvairius talentus
Norint pradėti dirbti bankininkystės sektoriuje, talentus galima pritaikyti įvairaus dydžio ir profilių finansinėse institucijose.
Didieji bankai siūlo darbą įvairiems specialistams: nuo gerovės kūrimo darbuotojams specialistų iki finansinių operacijų valdymo balsu programuotojų – pareigų pasirinkimas itin platus ir įvairus. Tuo tarpu darbas mažesnėje finansų institucijoje ar kredito unijoje pasižymi kitais privalumais. Čia galima greičiau susirasti tinkantį veiklos pobūdį, prisiimti kelias atsakomybes, sparčiau kopti karjeros laiptais.
Nedideliame kolektyve greičiau išgirstami darbuotojų profesinio tobulėjimo poreikiai, lengviau pamatyti ir atskleisti specialistų talentus. Profesinio tobulėjimo planas įgyvendinamas atsižvelgiant į darbuotojo poreikius, todėl, vieną dieną pritrūkus tam tikrų kompetencijų ir aptarus tai su vadovais, po kelių dienų jau gali tekti mokytis naujų įgūdžių. Mažesnės įstaigos šiuo klausimu daug lankstesnės.
„RATO kredito unijoje turime pavyzdį, kai politikos ir ekonomikos mokslų išsilavinimą turintis specialistas, kuriantis matematinius modelius kredito rizikos vertinimui, savo iniciatyva, be pagrindinių pareigų, pradėjo gilintis į tvarumo reikalavimus finansų įstaigoms. Rudenį Kreditų rizikos valdymo ekspertas Povilas Petrauskas pradeda studijuoti Tvarumo mokymų ir mentorystės programoje. Mes didžiuojamės kolega bei finansiškai ir moraliai palaikome šią iniciatyvą“, – pasakoja RATO kredito unijos administracijos vadovo V. Jančis.
Tobulėjimas reiškia daugiau galimybių
Darbas bankininkystės sektoriuje labai dinamiškas, tad, norint žengti koja kojon su pasaulio tendencijomis, reikia nuolat kelti kvalifikaciją, gilinti žinias įvairiose, kartais tiesiogiai su finansais nesusijusiose, srityje.
Žmonės jautriau vertina asmenis ir įstaigas, kurie domisi jų asmeniniais pinigais bei finansais. Bene daugiausia apie asmens finansinę padėtį žino bankininkai. Dauguma specialistų, dirbančių kredito ir finansų įstaigose, turi kelti pasitikėjimą savimi kaip asmenybe ir įmone, kuriai atstovauja. Jie turi gebėti dorotis su stresu, padėti klientui priimti ne visada lengvus finansinius sprendimus. Todėl šių įstaigų darbuotojai turi išmanyti ne tik profesinius dalykus ir reguliacines naujoves, bet ir ugdyti asmeninį augimą, empatiją.
„RATO kredito unijoje nuolat ugdome darbuotojų „minkštuosius įgūdžius“, kurie didina gebėjimus bendradarbiauti, girdėti ir klausyti klientų ir kolegų, tinkamai spręsti konfliktus – lavinti emocinį intelektą. Profesionalus, empatiškas, besidomintis naujovėmis ir įsigilinęs į profesines subtilybes – ar toks yra ir jūsų asmenins finansų patarėjas?“ – retoriškai klausė RATO kredito unijos administracijos vadovas V. Jančis.
