Tuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina pirmos ir antros grupės buitiniams vartotojams, priklausomai nuo jų suvartojamo kiekio, kitąmet siekia 3,75–4,15 euro už kubinį metrą – 2,6–2,8 karto daugiau nei šių metų antrąjį pusmetį, kai ji yra 1,31–1,56 euro už kubą, arba 1,02 euro ir 77 centai su 54 centų valstybės kompensacija.
„Tai kainos, jeigu nebūtų imamasi jokių veiksmų gyventojams kompensuoti dalį kainos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė VERT vadovas Renatas Pocius, pateikęs naujausius rugsėjo 26 dienos skaičiavimus.
Vyriausybė nuo sausio žada mokėti gyventojams kompensacijas už dujas ir elektrą, tačiau kokios jos bus, kol kas neatskleidžiama. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad tam reikės virš 1 mlrd. eurų, Prezidentūra skelbė 1,3 mlrd. eurų sumą, o jei būtų įšaldytas dabartinis 24 centų už elektros kWh tarifas, tam reikėtų 1,6 mlrd. eurų.
VERT skaičiavimai atlikti darant prielaidą, jog elektros įsigijimo kaina kitąmet sieks 425,78 euro už megavatvalandę, o dujų – 200 eurų.
„Iš prognozių, kurios šiandien yra finansinių produktų rinkose, ateities sandorių rinkose, prognozuojama elektros energijos kaina kitam pusmečiui (2023 metų pirmajam pusmečiui – BNS) galėtų sudaryti apie 416 eurų už megavatvalandę, (...) o prognozuojama gamtinių dujų importo kaina Europos gamtinių dujų biržoje sudaro apie 200 eurų už megavatvalandę, jeigu imtume būtent šešių mėnesių vidurkį“, – posėdyje kalbėjo VERT pirmininkas.
„Didžiąją dalį tarifo, kurį prognozuojame ateinančiam pusmečiui, pokyčio sudaro vis tik ne reguliuojama kaina, kuri šiek tiek auga, bet dujų įsigijimo kaina“, – pridūrė jis.
Pasak jo, infrastruktūros dedamoji bendrame elektros tarife padidės nedaug, o perdavimo tarifas, anot jo, galėtų net mažėti.
„Tikimės, kad pavyks patvirtinti šiek tiek mažesnį perdavimo tarifą negu šiuo metu yra galiojantis, ir tai labai aktualu verslui, nes verslas naudojasi perdavimo infrastruktūra“, – kalbėjo VERT vadovas.
Jo teigimu, taip yra dėl tinklo operatorės „Litgrid“ perkrovų pajamų, gautų iš kainų skirtumo tarp Lietuvos ir Švedijos zonų.
Pasak R. Pociaus, prognozuojama, kad kitų metų pirmąjį pusmetį dujų vartojimas šiek tiek sumažės.
„Tai puiki liūdna iliustracija energetinio karo, kurį vykdo Rusija prieš Lietuvą ir visą Europą“, – pabrėžė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
R. Pociaus teigimu, pastebima tendencija, kad buitiniai vartotojai daugiau dujų suvartoja pirmąjį pusmetį: „Pirmą pusmetį sunaudojama apie 60 proc., o antrą – 40 proc. metinio vartojimo“.
Tuo metu daugiausia elektros sunaudota praėjusį gruodį – beveik teravatvalandė (TWh), dabar vartojimas sumenkęs apie 30 procentų: „Tas mažėjimas nulemtas ne buitinių vartotojų, o komercinių“.
R. Pociaus teigimu, buitiniai vartotojai per metus suvartoja beveik 3,3 TWh elektros, o verslas – apie 7,8 TWh.
M. Majausko teigimu, šių metų liepą, palyginti su praėjusių metų liepa, elektros suvartota 12 proc. mažiau, o palyginti su sausio mėnesiu – 23 procentais.
„Tai pakankamai reikšmingas sumažėjimas. Pirmi indikatoriai, duodantys užuominas apie lėtėjančią ekonomiką“, – pareiškė M. Majauskas.
Elektros ir dujų tarifai buitiniams vartotojams nustatomi du kartus per metus – sausį ir liepą.
Visuomeninis elektros tarifas šiuo metu taikomas 434 tūkst. buitinių vartotojų.
Ekonomistai abejoja dėl galimybės elektros kainas įšaldyti 24 ct lygyje
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pristačius, kad nuo kitų metų reguliuojama elektros kaina veikiausiai augtų dvigubai ir siektų 63,5 ct/kWh, ekonomistai sako abejojantys, kad biudžeto lėšomis reikėtų kompensuoti visą šį augimą ir elektros kainą įšaldyti 24 ct/kWh lygyje, kaip kad siūlo Prezidentūra.
Kaip pažymi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, tokios „dosnios“ elektros kompensacijos pareikalautų reikšmingo biudžeto deficito.
„Iš visų pakampių ir aikščių buvo pasiūlymai kompensuoti iki 24 ct/kWh. Akivaizdu, kad tai kainuotų daugiau, nei milijardą eurų“, – Eltai kalbėjo N. Mačiulis.
„Mes norime, kad būtų pigi elektra, ir mums neįdomu, kad dėl to ateinančius dešimt metų biudžete kiekvienais metais papildomus kelis šimtus milijonų eurų reikės skirti tik palūkanų normų mokėjimui“, – pridūrė jis.
N. Mačiulio teigimu, galimybės kompensuoti tam tikrą dalį elektros išlaidų yra tiesiogiai susijusios su šalies skolinimosi galimybėmis. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad auganti šalies skola reiškia ribotas galimybes didinti kitas išlaidas, tokias kaip viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
„Galimybė skolintis yra, bet kaina jau yra gerokai padidėjusi. Mes gyvenome tokioje aplinkoje, kuomet valstybė beveik dešimties metų laikotarpiui galėjo pasiskolinti už nulines palūkanas, dabar tokios prabangos nebėra, trumpesniam laikotarpiui skolinamasi už didesnes negu 3 proc. metines palūkanas“, – akcentuoja jis.
Vis tik, ekonomisto vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu valstybė turėtų galimybes geromis sąlygomis pasiskolinti visą tokio dydžio kompensacijoms reikalingą sumą, 40 ct/kWh siekiančių kompensacijų bet kuriuo atveju taikyti nereikėtų, kadangi Europa dar gali susidurti su elektros trūkumo problema.
„Net jeigu valstybė gali pasiskolinti tokią sumą, toks sprendimas būtų ne visai teisingas. Nes kaina turi didėti ir gyventojai turi ją sumokėti tam, kad atsirastų paskatos efektyviau, taupiau naudoti elektros energiją“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
I. Genytė-Pikčienė: galima pagalvoti apie kompensacijos taikymą ribotam suvartotos elektros kiekiui
Tai, kad pirmiausiai reikėtų vertinti ne norimą nustatyti elektros kainą, o fiskalines galimybes, pažymi ir „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau ji akcentuoja, kad gyventojus paskatinti taupyti energiją galima net ir pritaikius kompensacijas, kurios galiotų ribotam elektros kiekiui.
„Reikėtų ne spekuliuoti, o kompleksiškai spręsti problemą, įvertinus valstybės finansinius pajėgumus. Ne vien fiksavimo instrumentas galėtų būti panaudotas. Galėtų būti galvojama ne tik apie kiekį. Kaimyninės šalys įvedusios suvartojimo ribą, kuriai galioja lengvatinė kaina, o visas perviršis apmokamas aukštesnėmis kainomis“, – tikino ji.
Vis tik, ekonomistės vertinimu, tokias priemones, kaip elektros kainų įšaldymas tam tikrame lygyje, reikėtų vertinti bendrame energetikos problemoms spręsti skirto priemonių plano kontekste.
„Puikiai suvokiame, kad ne vien namų ūkiai susiduria su energetikos šoku. Įmonės taip pat. Kol kas labai trūksta aiškios Vyriausybės pozicijos ir operatyvių sprendimų. Nes jau dabar įmonės susiduria su energetikos šoku“, – mano I. Genytė-Pikčienė.
