Už tai antradienį balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 3, o susilaikė 29.
„Pasaulinėje rinkoje fiksuojant vis dar labai įtemptą situaciją dėl energijos kainų šuolio, prasminga pratęsti praėjusį šildymo sezoną taikytą priemonę – kompensuoti PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai gyventojams dviems sezonams.
Tai viena efektyvesnių priemonių reguliuojamoje rinkoje, kur PVM lengvatos tiesiogiai tampa mažesnėmis sąskaitomis vartotojams“, – pranešime sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius Seime prieš balsavimą priekaištavo, kad turintieji savo šildymo katilus ir besišildantieji biokuru negaus lengvatos, nors granulės pabrango nuo 100 eurų iki 560 eurų.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas tikino, kad pataisa, numatanti PVM kompensavimą tik centralizuotam šildymui, yra diskriminacinė.
Lietuvos regionų frakcija Remigijus Žemaitaitis teigė manantis, kad vėliau atsisakius PVM kompensavimo iš valstybės biudžeto tai paskatins infliaciją – jis tikino, kad 2024-aisiais gali būti grąžintas įprastas 21 proc. PVM tarifas šildymui.
„Ši PVM lengvata, kuri bus taikoma iki 2024 metų gegužės, iš esmės pagal visus algoritminius skaičiavimus, kurie taikomi tiek Europos Komisijoje, tiek Europos Centrinio Banko, tai Lietuvoje žmonės į skurdo lygį gali pastūmėti nuo 2 iki 5 proc.“, – kalbėjo jis.
„2024 metais, prieš pat prezidento rinkimus gegužę, ji (infliacija – BNS) bus apie 16–17 proc.“, – sakė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad po 2024 metų centralizuotam šildymui turėtų išlikti 9 proc. PVM tarifas. Pasak jos, jis nesikeis, tačiau situacijai pagerėjus valstybė nebekompensuotų lengvatinio tarifo.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad valstybės biudžetas dėl PVM lengvatos per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį.
Lengvata galios nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023 ir 2024 metų balandžio 30 dienos.
PVM tarifas centralizuotam šildymui gyventojams iš biudžeto buvo kompensuojamas ir nuo šių metų sausio iki žiemos šildymo sezono pabaigos – iki balandžio 30 dienos.
Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM.
Kompensacijas už šildymą bus galima gauti lengviau
Seimas supaprastino kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką – dirbantys gyventojai kompensacijas galės gauti iki šildymo sezono pabaigos paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar. Tokia tvarka galiotų iki 2024 metų šildymo sezono pabaigos.
Už tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 131 Seimo narys, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Įstatymo pataisos numato, kad kompensacijos būtų skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus prašymą pateiks likus vienam mėnesiui iki sezono pradžios arba vėliau – šildymo sezono metu.
Seimas nepritarė „valstietės“ Astos Kubilienės siūlymui šią nuostatą taikyti ir vėliau, po 2024 metų šildymo sezono pabaigos.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įspėjo, kad dėl to „padidėtų permokų rizika“: „Sumažėtų šios kompensacijos taiklumas.“
„Bet žmonėms būtų geriau“, – replikavo „valstietis“ Valius Ąžuolas.
M. Lingė pabrėžė, kad jei reikės, pataisos galiojimas galėtų būti pratęstas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė anksčiau teigė, jog toks pakeitimas aktualiausias dirbantiems ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms – norima neišskirti pensininkų ir dirbančių žmonių. Dabar pastariesiems kompensacijos skiriamos trims mėnesiams, o po to iš naujo vertinamos jų pajamos ir kompensacijos pratęsiamos arba ne.
Pasak ministrės, priėmus pakeitimus, dėl kompensacijų kreipsis apie 20–30 proc. daugiau gyventojų.
Pirmąjį šių metų pusmetį vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 153 tūkst. asmenų (5,5 proc. visų šalies gyventojų), bendras kompensacijų gavėjų skaičius siekė apie 243 tūkst.
