Smulkieji verslininkai turi rimtų argumentų, kodėl turėtų būti žiūrima į „Sodros“ skaičiuojamą VDU, o remtis Statistikos departamento duomenimis klaidinga. Esą tai – įmonių išlikimo klausimas.
Tačiau ekonomistas Romas Lazutka svarstė, kad svarbiausias čia – galutinis MMA dydis, todėl nėra jokio skirtumo, kaip apskaičiuotas VDU pasitelkiamas jam nustatyti.
Didės kone penktadaliu?
Lietuvos bankas pagal nustatytą formulę apskaičiavo rekomenduojamą MMA dydį kitiems metams.
Numatyta, kad jis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į 2023 metų prognozuojamą VDU be priedų ir premijų.
Remiantis formule, į kurią ir buvo įtrauktas minėtas VDU, Lietuvos bankas pasiūlė nuo 2023 metų MMA padidinti iki 867,67 euro, tai yra ją pakelti 18,9 proc.
Kone skausmingiausiai MMA didinimas atsiliepia smulkiesiems verslininkams, todėl natūralu, kad jie itin jautriai reaguoja į siūlymus taip juntamai didinti MMA.
Siūlo remtis „Sodra“
„Tuos pinigus dar reikia uždirbti. Aš pats esu prekybininkas: konkurencija didžiulė, žmonių perkamoji galia krinta, išaugo energijos sąnaudos, brango degalai.
Visur papildomos išlaidos, visi paslaugų teikėjai kelia kainas.
Turiu šešis darbuotojus. Kiekvienam papildomai sumokėjęs po 150 eurų turėčiau sumažinti darbuotojų“, – skaičiavo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas Gintaris Stoškus.
Jo teigimu, ne toks skaudus smūgis būtų, jei MMA kiltų 30–40 eurų. Panašiai taip būtų, jei MMA būtų nustatytas pagal „Sodros“ skelbiamą VDU 2022 m. valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Jis šių metų pradžioje buvo 1504 eurai.
„Tokiu atveju dar būtų tikimybė, kad verslai nesunkiai tą procesą išgyventų ir būtų išspręstas jų egzistencijos klausimas.
Turiu pasakyti, kad aš moku MMA ir vis tiek žmonės prašosi pas mane priimami. Juk Jurbarke visai kitoks pragyvenimo lygis nei Vilniuje“, – teigė pašnekovas.
Stebina VDU šuolis
Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovas apskritai abejojo Statistikos departamento skelbiamu VDU dydžiu, kuris įtraukiamas į formulę nustatant rekomenduojamą kitų metų MMA. G.Stoškaus nuomone, remtis tokiu VDU dydžiu vargu ar teisinga.
„Statistikos departamento duomenimis, VDU labai sparčiai didėja, nors iš tiesų taip nėra.
Juk pramonės gamyba pirmąjį pusmetį krito daugiausia ES – 15 proc.
Bet Statistikos departamentas skelbia, kad 2021 metais VDU su premijomis ir priedais siekė 1579 eurus, o šių metų pirmąjį ketvirtį – jau 1729 eurus, skaičiuojant be individualių įmonių.
Ar gali būti toks staigus šuolis? Veikiausiai taip nutiko, nes buvo išmokėtos premijos ir priedai, o tai jau iškreipia skaičius.“
Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, VDU pirmąjį ketvirtį su individualiomis įmonėmis buvo 1487 eurai.
Pašnekovo teigimu, jeigu jau neaišku, koks tikrasis VDU augimas, neturėtų būti juo remiamasi skaičiuojant MMA, kurios dydis nustatomas, be kitų duomenų, įtraukiant ir prognozuojamą VDU.
Todėl, anot Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nario, kur kas logiškiau būtų remtis „Sodros“ nustatomu VDU dydžiu, kuris metų pradžioje sudarė 1504 eurus.
„Ne be reikalo sako, kad yra melas, didelis melas ir statistika“, – kalbėjo Jurbarko rajono verslininkų organizacijos vadovas.
Yra dar viena priežastis, verčianti pašnekovą abejoti Statistikos departamento pateikiamais rodikliais.
Jis svarstė, ar nurodyti skaičiai iš tiesų patikimi, nes, G.Stoškaus teigimu, niekas apie išmokamas algas duomenis pateikiančių įmonių nereikalauja įrodyti, kad duomenys tikri.
Skaičiuoja skirtingai
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė paaiškino, kodėl taip nutinka.
„Sodra“ VDU skaičiuoja pagal tai, kokius duomenis jai pateikia įmonės.
Šios „Sodrai“ neperduoda duomenų apie įdarbintus užsieniečius, jeigu jie įmonei dirba būdami ne Lietuvoje, o savo šalyje, kur ir moka mokesčius.
Dažniausiai tai – aukščiausiosios grandies didžiausias algas gaunantys darbuotojai tarptautinėse kompanijose.
„Tarkime, šveicarui mokama šveicariška alga, bet ji „Sodrai“ nė nedeklaruojama.
Tačiau ta pati įmonė, teikdama duomenis Statistikos departamentui apie priskaičiuotą darbo užmokestį, tą sumą įtraukia, nes tai – jos išmokėtas darbo užmokestis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo D.Čibirienė.
Be to, Statistikos departamentas atrankos būdu nusprendžia, į kokią įmonę kreiptis, kad ši pateiktų duomenis apie darbo užmokestį.
„Statistikai neima duomenų iš „Sodros“, o dar kartą paprašo įmonių pateikti duomenis apie apskaičiuotą darbo užmokestį.
Verslas juos pateikia taip, kaip supranta, kad tai turėtų būti padaryta“, – aiškino asociacijos prezidentė.
D.Čibirienė pabrėžė, kad nors Statistikos departamentas nurodo, jog įmonių atranka – atsitiktinė, tuo sunku patikėti, nes į sąrašą dažniausiai papuola tos, kurios moka dideles algas.
„Nenormalu, kad VDU skirtingas. Dydis, pagal kurį skaičiuojami mokesčiai, pagal kurį indeksuojamos pensijos, turėtų būti nustatomas pagal tikrus duomenis ir juo nereikėtų manipuliuoti“, – teigė pašnekovė.
Viską įrašo kaip atlyginimą
Ji atkreipė dėmesį į dar vieną keblumą. Pasirodo, tarp „Sodros“ duomenų taip pat yra painiavos: jei vienas žmogus dirba trijuose darbuose, ji nurodo, kad tai – trijų gyventojų pajamos.
Kadangi tokiais atvejais dažniausiai tai būna mažai apmokami darbai, jie iškreipia MMA rodiklius. Dėl to, anot D.Čibirienės, ir skiriasi skaičiai, kai skelbiama, kiek yra gaunančiųjų MMA: vienu atveju jų būna 100 tūkst., kitu – 25 tūkstančiai.
„Be to, kai „Sodrai“ teikiami duomenys apie sumokėtą darbo užmokestį, nurodoma visa suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos „Sodrai“.
Į jas įeina ir darbuotojo atleidimo išmokos, ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Įsivaizduokite: uždaroma didelė gamykla, išeitinė darbuotojui gali siekti iki dviejų VDU, be to, jis gali gauti išmoką už nepanaudotas trejų metų atostogas.
Tokiu atveju žmogus per vieną mėnesį gali gauti net šešių mėnesių dydžio išmoką, kuri deklaruojama „Sodrai“ kaip darbo užmokestis“, – komentavo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.
Toks pat rezultatas
Tačiau sociologas bei ekonomistas R.Lazutka tikino, jog Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje tas pats dydis, skaičiuojamas skitingų institucijų, nesutampa.
„Tikrasis VDU yra tarp vieno dydžio ir tarp kito“, – sakė R.Lazutka.
Anot jo, net ir skurdas matuojamas skirtingomis metodikomis – yra ir absoliutus, ir santykinis.
Arba infliacija: vienur nurodomas vartotojų kainų indeksas, kuris reiškia, kad žiūrima į galutinių produktų, kuriuos perka gyventojai, kainas, neįtraukiant žaliavų.
O skaičiuojant tikrąją infliaciją atsižvelgiama ir į žaliavas.
Vis dėlto, anot R.Lazutkos, nėra jokio skirtumo, ar „Sodros“, ar Statistikos departamento apskaičiuotas VDU bus įtrauktas į formulę nustatant rekomenduojamą MMA.
„Juk galutinė suma, kokia būtų MMA, vis tiek išliktų tokia pati. Galima bandyti gudrauti, tačiau profsąjungos tai perpras: jos sutiks imti pagrindu bet kurį dydį, tačiau sieks, kad kitais metais MMA turi būti 871 euras“, – aiškino ekonomistas.
Nori, kad nuo kitų metų didintų NDP
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba žada kreiptis į institucijas su siūlymu šįkart didinti ne MMA, o iki 730 eurų kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).
„Vieną kartą valstybė tegul prisideda. Metų pradžioje Lietuvoje buvo 1,44 mln. dirbančiųjų. Iš jų MMA gauna tik 26 tūkst. O mes dėl MMA sukeliame tokias problemas, leidžiamės į tokius šou“, – sakė G.Stoškus.
Jis svarstė, jog taip yra dėl to, kad pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą šių asmenų tarifinis koeficientas kasmet perskaičiuojamas atsižvelgiant į MMA.
Kai MMA keičiasi, valdininkams taip pat didėja atlyginimai.
