Sutarties nutraukimo nesitikėjo
Į portalą lrytas.lt kreipusis Guoda „Citus“ projekto „PaJustis“ kotedžą Vilniuje, Justiniškėse, rezervavo dar 2021 m. pradžioje. Statybos pabaiga buvo numatyta tų pačių metų pabaigoje, tačiau, kaip teigė moteris, viskas išsitęsė iki pat šių metų – kotedžas kaip nebuvo, taip nebuvo pastatytas.
„Nebuvau tuo patenkinta, bet laukiau, juk buvau sumokėjusi 15 proc. įnašą, jaučiausi prisirišusi, nes turto kainos per tą laiką smarkiai pakilo. Už tuo metu sutartą kainą rinkoje nieko kito nebūčiau radusi“, – pasakojo Guoda.
Tačiau šių metų rugpjūčio viduryje ji sulaukė netikėtos žinios – „Citus“ vienašališkai nutraukė sutartį.
„Priežastys nebuvo pakomentuotos, o susirašinėjant dar ciniškai palinkėta „Gražios dienos“. Jaučiuosi apgauta. Beveik 20 mėnesių laukiau svajonių būsto ir jis dingo pačioje finišo tiesiojoje“, – piktinosi Guoda.
Moteris buvo išsirinkusi 81 kv. m keturių kambarių kotedžą už 130 tūkst. eurų. Šiuo metu ji skelbimuose mato pardavinėjamą tokį patį kotedžą už 199 tūkst. eurų.
Išvydusi tokį kainos skirtumą Guoda sakė siūliusi vystytojui tartis, sumokėti priemoką, ieškoti kompromiso, tačiau sprendimas dėl sutarties nutraukimo nebuvo pakeistas.
Kaip teigė pati Guoda, kreiptis į teismą entuziazmo neturi, nes nežino, ar būtų iš to naudos. Dar pasirašydama sutartį ji matė ne vieną jai įtartiną punktą, o, pareiškusi norą juos pakeisti ar išbraukti, sulaukė iš vystytojo raginimo pasirašyti dokumentus, nes sutartis yra tokia, kokia yra, jos keisti nesiruošiama. Vienas iš jai neįtikusių punktų ir buvo šis – galimybė vystytojui vienašališkai nutraukti sutartį.
„Suprantu, kad pati tą sutartį pasirašiau, tad nežinau, ar įmanoma teismus laimėti. Bet jeigu tokią sutarčių nutraukimo praktiką ima taikyti ne tik mažieji, bet ir didieji vystytojai, kokia ateitis mūsų laukia?“ – kėlė klausimą skaitytoja.
Ji sakė žinanti ir daugiau į tokią situaciją pakliuvusių „Citus“ klientų, vienas iš jų planuoja net kreiptis į teismą. Redakcijai pavyko su juo susisiekti.
Vytautas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) dar 2019 m. rezervavo „Citus“ projekto „Miško ardai“ kotedžą Burbiškių miške, šalia Vilniaus centro, ir sumokėjo 15 proc. įnašą. Statybų pabaiga taip pat žadėta 2021 m. gruodį, bet planas nebuvo įgyvendintas.
Vytautas teigė rupgjūtį nusprendęs paprašyti „Citus“ kompensacijos – sumokėti delspinigius už statybų vėlavimą – ir jau kitą dieną jis buvo pakviestas pokalbiui, kuriame pareikšta, kad vystytojas nutrauks su juo sutartį.
„Man jie turėjo grąžinti sumokėtą įnašą ir dar kažkokį procentą nuo sumos, bet ten susidaro tik keli eurai. Tokia sutartis yra nesąžininga“, – portalui lrytas.lt teigė vyriškis.
Jis buvo išsirinkęs 39,5 kv. m kotedžą už 77 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu vyras skelbimuose mato tokį patį kotedžą pardavinėjamą už 141 tūkst. eurų. Kadangi per tą laikotarpį, kol būstas buvo statomas, kainos smarkiai pakilo, vyras norėtų žalos atlyginimo – kad įmonė jam sumokėtų šį kainos skirtumą.
Kelių sandorių nutraukimas – įprasta
„Citus“ teigimu, projektų terminai keitėsi dėl sudėtingos biurokratinės situacijos – statybų leidimai nebuvo gauti tada, kada planuota.
„Apie tai visi klientai buvo informuoti, o ankstesnis terminas numatytas tik rezervacinėse sutartyse. Persirašius preliminariąsias sutartis buvo įrašyti nauji projekto terminai ir vėlavimo, iš esmės, nėra“, – rašoma portalui lrytas.lt pateiktame „Citus“ atsakyme.
Įmonės atstovai tikino, kad pabrangę statybų darbai nebuvo priežastis, kodėl su keliais klientais sutartys buvo nutrauktos, o tai, kad 2–5 proc. preliminarių sandorių iki notarinio patvirtinimo nutrūksta, yra įprasta.
Šiuo metu „Citus“ savo valdomuose projektuose yra įsipareigoję pasirašyti didelį kiekį notarinių sutarčių: iš viso per šiuos metus – apie 550 sandorių, iki šiol yra pasirašyta apie du trečdaliai viso kiekio.
„PaJusčio“ projekte, kuriame registruotas 80 proc. statybos darbų baigtumas, turi būti užbaigti 152 sandoriai, iš jų 6 sutartys (4 proc.) dėl skirtingų priežasčių yra nutrauktos, 4 iš jų – klientų iniciatyva.
„Visuose projektuose nutrūko 33 preliminariosios sutartys. Vertinant aplinkybes rinkoje ir neapibrėžtumą dėl ateities, šis skaičius nestebina“, – komentavo „Citus“.
Priežastys gali būti kelios
Nors konkrečių atvejų dėl konfidencialumo įmonė pakomentuoti nesutiko, atstovai pabrėžė, kad atsižvelgiant į sutarties sąlygas sandorį nutraukti gali abi pusės. Kaip jau minėta, keletas atvejų buvo ir pačių klientų iniciatyva. Tai jie padarė dėl pasikeitusių planų, sprendimų, finansavimo galimybių pokyčių.
Tačiau „Citus pabrėžė taip pat turinti teisę nutraukti sandorį. Tokių veiksmų imamasi, kai su klientais susitarti nepavyksta.
„Kartais, ypač kai reikia per trumpą laiką pasirašyti labai didelį kiekį sutarčių ir negalima stabdyti proceso, kad tai neatsilieptų visų klientų interesams, sutarčių nutraukimo tenka imtis dėl formalumų – sutarties sąlygų nesilaikymo: atsiskaitymo, turto perėmimo ar sutarties pasirašymo terminų pažeidimų“, – rašoma atsakyme.
Įmonė pripažįsta, kad egzistuoja ir „sudėtingų klientų situacijų“ kategorija: „Jai skiriamas išskirtinis dėmesys, bet kartais ir to nepakanka. Todėl, rūpindamiesi darbuotojų emocine būsena, kartais priimame sprendimą atsisveikinti su klientais dėl didelio vertybių nesutapimo, abipusės pagarbos praradimo ir keliamų lūkesčių, prasilenkiančių su įmonės įsipareigojimais bei galimybėmis.
Taip pat pasitaiko retų atvejų, kai klientai nesutinka priimti tam tikrų sprendinių, kurie buvo sutarti ir suderinti, arba kai kyla pagrįstas įtarimas, jog preliminariomis sutartimis gali būti spekuliuojama.“
Įmonė pabrėžė, kad sutartyse yra numatytos sutarčių nutraukimo sąlygos, atsakomybės bei sankcijos, kurias prisiima kiekviena pusė. Jei sutartis nutraukiama fondo sprendimu, klientui yra grąžinama rezervacijos įmoka ir sumokamos nustatytos netesybos.
Anksčiau sutartis nutraukdavo pirkėjai, bet viskas pasikeitė
„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sutarčių nutraukimais nesistebi – jų visada buvo ir bus. Tačiau anksčiau to iniciatoriai dažniau buvo pirkėjai, mat kainos taip sparčiai dar nekildavo, tad rinkoje atradus labiau patinkantį objektą gyventojai skubėdavo sutartis nutraukti ir sudaryti naujas, ir nuo to nelabai nukentėdavo.
„Pandemijos pradžioje tikriausiai apie 90 proc. iniciatorių buvo pirkėjai. Jie pagalvojo, kad gal nusipirks būstą vėliau, visgi jie tikėjosi, kad kainos kris, tuo metu buvo daug įvairių minčių“, – priminė situaciją ekspertas.
Vis dėlto dabar padėtis visai kitokia, nes pastaruoju metu kainos kyla nesustodamos.
„Jei žmonės sutartis sudarė prieš metus ar dvejus, kada kaina buvo mažesnė nei ta, kurią matome dabar, jie sukandę dantis kentės ir lauks tol, kol būstas bus pastatytas, net jei darbai ir smarkiai vėluoja“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekspertas.
Tad šiuo metu atsiranda atvejų, kada sutarčių nutraukimą inicijuoja pačios įmonės. Anot T.S.Kvainicko, daugeliu atveju pagrindinis veiksnys – išaugusios statybų kainos. Neretai išlaidos skaičiuojamos didesnės nei pardavimo pajamos, paprastai tariant, einama „į minusą“, tad ieškoma įvairių galimybių kaip šią situaciją sušvelninti.
Jei tai būtų pavieniai butai, problemų nekiltų, tačiau didesni vystytojai turi daug projektų, jiems ir statybų kainų našta didesnė. Visgi NT ekspertas pabrėžė, didesniems vystytojams reputacija itin svarbi, tad jei sutartis jie nutraukia, greičiausiai tam buvo rimta priežastis.
T.S.Kvainicko duomenimis, šių metų rugpjūtį Vilniuje buvo nutrauktos 46 sutartys. „Tačiau toks skaičius labai mažas, palyginti su dar nepastatytais, bet jau parduotais tūkstančiais būstų“, – paminėjo jis.
Visgi pernai vasarą ir rudenį nebuvo viršyta 29 atšaukimų, tačiau, anot T.S.Kvainicko, tuo metu ir parduotų būstų buvo ne tiek daug, kiek yra dabar, tad ir atšaukimų skaičius mažesnis.
