Už tai balsavo 114, prieš buvo 1 parlamentaras. Už Elektros energetikos įstatymo pataisas Seimas galutinai balsuos rugsėjo 29 dieną.
Seimui galutinai pritartus visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, kad per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Per tą laiką, kaip tikisi Vyriausybė, Lietuvoje bus įrengta pakankamai saulės ir vėjo parkų, todėl elektra bus pigesnė.
„Elektros rinkos liberalizavimo trečiame etape yra apie 814 tūkst. buitinių vartotojų, o nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 50 procentų. Mūsų siūlomi pakeitimai svarbūs apie 430 tūkst. trečiojo etapo buitinių vartotojų, kurie per trejus metus bet kada galės pasirinkti nepriklausomą tiekėją“, – Seimo posėdyje sakė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
„Taip pat noriu visiems priminti, kad visų etapų elektros rinkos liberalizavimas didžiule dauguma buvo patvirtintas praėjusios kadencijos Seime“, – pridūrė ji.
Tokiam Vyriausybės pasiūlymui vienbalsiai pritarusi opozicija vis dėlto piktinosi, kad sprendimai dėl liberalizavimo atidėjimo buvo priimti pavėluotai.
„Mes jums nuolat kartojome – netęskite rinkos liberalizavimo. Kada tauta jau nebegalėjo ištverti, tada tą etapą bandote nuketi trejiems metams, tačiau nė viena valstybė nevarė su botagu ir lazda savo žmonių į laisvąją rinką. Tik sovietų laikais į šviesų rytojų taip žmonės buvo varomi“, – Seimo posėdyje piktinosi „darbietis“ Artūras Skaidžius.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos Petras Gražulis Seimui pasiūlė priimti rezoliuciją dėl elektros kainų Lietuvoje bei kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT) prašant įvertinti, „ar atskirų Lietuvos pareigūnų veiksmuose, sudariusiuose sąlygas elektros energijos perpardavinėtojams bei kitiems elektros rinkos subjektams neteisėtai gauti nepagrįstą naudą, nėra nusikaltimo sudėties“.
Seimui atmetus tokį pasiūlymą jis apkaltino valdančiuosius gaunant naudą iš elektros liberalizavimo.
„Kadangi balsuoja prieš, akivaizdu, kad, matyt, yra daug neskaidrių dalykų ir tam tikra grupuotė lobsta gyventojų ir verslo sąskaita“, – teigė P.Gražulis.
Į tai sureagavo premjerė Ingrida Šimonytė: „Pirmą kartą sutinku su Petru Gražuliu – iš tikrųjų ta grupuotė sėdi Kremliuje“.
Ministerijos teigimu, į trečiąjį etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.
Naujausiais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, nepriklausomą tiekėją jau yra pasirinkę 1,14 mln. vartotojų (69 proc. visų buitinių vartotojų), o jo dar nepasirinko 519 tūkst. (31 proc.), iš jų 429 tūkst. priklauso trečiajam liberalizavimo etapui, o 83 tūkst. pirmojo ir antrojo etapo vartotojų gauna garantinio tiekimo paslaugą.
Trečiojo etapo vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.
