Alytaus įmonė, eksportuojanti šaldytus maisto produktus, už pernai liepą suvartotą elektrą mokėjo apie 10 tūkst. eurų, šiemet už tą patį mėnesį – 77 tūkst. eurų, atitinkamai mokesčiai už rugpjūtį sunaudotą elektros energiją pernai ir šiemet sudarė 13 tūkst. eurų ir 130 tūkst. eurų.
O gal vyriausybė specialiai vilkina laiką nesiimdama jokių priemonių – nereaguodama į verslo kvietimą sėsti už stalo, tartis ir nuspręsti, kaip padėti jam išsilaisvinti iš elektros kainų gniaužtų?
Šiaip ar taip, kuo didesnės pinigų sumas įmonės kloja už elektrą, tuo storesnis pridėtines vertės mokestis (PVM) įkrinta į valstybės biudžetą.
Tačiau milžiniški mokesčiai už elektrą reiškia ir tai, kad įmonės neištvers – kad turės stabdyti veiklą, o jų darbuotojai atsidurs gatvėje. Bet valstybė, anot verslininkų, nedaro nieko, kad didelė bedarbystė jai pačiai netaptų nepakeliamu nešuliu, o verslui „gelbėtis“ siūlo pačiam arba už elektrą sumokėti lengvatinėmis paskolomis.
Vyriausybės atsakas – tyla
Energetinės krizės priežastys – politinės, dėl to jai įveikti reikia politinių priemonių. Tuo neabejoja
verslo įmones atstovaujančios organizacijos – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR).
Rugsėjo pradžioje rūmai kreipėsi į vyriausybę prašydami, kad ji sėstų kartu už stalo ir aptartų su verslu, kaip įveikti elektros kainų primestą iššūkį. Tačiau valdžios atsakas iki šiol tebėra tyla.
Dabar įmonės dar kartą jos prašo atsibusti, – nusimesti aroganciją ir, sudarius bendrą darbo grupę, tartis, ką daryti – kokių priemonių griebtis čia pat ir dabar, kad pavyktų be bankrotų bangos sulaukti sausio.
Tačiau kol kas energetikos ministras Dainius Kreivys tebekviečia įmones taupyti elektros energiją ir aiškina, kaip tai padaryti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija sėja žinias apie tai, kaip įmonėms, pasinaudojant INVEGA priemonėmis, pasiimti lengvatinius kreditus ir jais atsiskaityti už elektrą.
„Paprastai įmonės ima paskolas investicijoms, o dabar valstybė siūlo jas panaudoti kitkam. Lengvatiniai kreditai nužudys įmones, jei jos negamins, nes paskola yra veiskminga tik tuomet, kai ji naudojama pridėtinei vertei kurti.
Mažos įmonės, kurios šiaip ne taip išlindo iš šešėlio ir pradėjo mokėti mokesčius, vėl grįš atgal į priedangą, ir valstybės biudžetas negaus pajamų.
Tad pagrindinė užduotis – kuo skubiau suvaldyti situaciją, užfiksuoti elektros energijos kainas, o tam reikia politinės valios. Verslas negali įveikti iššūkio, kai energetikos sąnaudos nuo 15 proc. išauga iki 80 proc.“, – teigė Klaipėdos PPAR prezidentas Vladas Pleskovas primindamas, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu – apgailėtinoje padėtyje. Šiemet prognozuojamas vos 1,2 proc. BVP prieaugis, o Lietuvos bankas įspėja apie kitąmet laukiančią recesiją.
Karas – tik priedanga
Pasak V.Peskovo, Klaipėdos regiono įmones kauto nerimas. Klaipėdos uoste dėl politinių priežasčių užsidarė dalis krovos terminalų, o dabar, esant protu nesuvokiamoms elektros kainoms, išsipūtė ir krovos darbų savikaina.
„Uostui tai – smūgis. Bet bus visiems blogai, jei valstybės biudžeto neįmanoma bus papildyti kuriant pridėtinę vertę“, – sakė jis.
Anot Šiaulių PPAR vadovo Vyčio Lembučio, pastaruosius porą metų verslą gniaužė pandemijos apribojimai, išteklių krizė, pabėgėlių krizė, vėliau ėmė purtyti santykiai su tam tikromis valstybėmis, bet dabar dar „apsinuogino ir energetika“ – paaiškėjo, kad valstybė visiškai priklausoma nuo elektros importo ir negali daryti įtakos jos kainoms.
„Nesvarbu, smulki ar stambi pramonė – visiems sunku. Elektros kainos per porą metų išaugo dešimtį kartų, situacija tapo kritiška.
Dar didesnė problema, kad kaimyninės šalys išsprendė kainų iššūkius. Jose mokama už elektrą penkiskart mažiau, nei pas mus, o kodėl – atsakymų neturime“, – kalbėjo V.Lembutis.
Anot Panevėžio PPAR Utenos filialo vadovo Jurgio Dumbravos, estai patys sau prisigamina elektros, ir ji ten triskart – keturiskart pigesnė, nei pas mus. Lietuvoje gi pasigaminama vos 25–30 proc. reikiamo kiekio. Atsinaujinanti energetika tepradedama plėtoti, bet kitokia elektros generacija – pamiršta.
„Tik dabar, kai kainos sukasi pasiutpolkėje, energetikos ministras pradėjo galvoti apie bazinę generaciją – apie elektrines, kurios energiją gamintų „duotuoju laiku“.
Gerai, kad ir smarkiai vėluojant bent jau kalbama apie tai, nors tai daryti reikėjo prieš dešimtį metų. Pats laikas apsispręsti, kokią dar elektros gamybą be atsinaujinančios plėtosime.
Iki 2025-ųjų turi atsirasti sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais, jungčių turime, bet tai bus importo srautai iš kitų valstybių. O kaip bus užtikrinta sava bazinė generacija?“ – aiškumo pasigedo J.Dumbrava.
Neturi strateginio plano
Anot Vilniaus PPAR prezidento Sigito Leonavičiaus, Lietuvos verslo įmonėse dirba apie 1 mln. žmonių, o dabartinė situacija jiems sukėlė nerimą, ar nepraras darbo, verslui – ar jis išliks.
„Vyriausybė neturi strateginio plano, kaip elgtis. Nėra suburtos bendros darbo grupės, turinčios priimti sprendimus, kaip kad būta per pandemiją. Įvairios ministerijos tarpusavyje nesusišneka, be to, joms atrodo, kad verslas „prisiaugino lašinių“ ir pats išsivynios iš situacijos.
Prieš porą metų, prasidėjus pandemijai, Vyriausybėje buvo sudaryta strateginė darbo grupė, atsirado DNR planas, o dabar tesidangstoma karu Ukrainoje. Tačiau neteisinga tapatinti situacijos Lietuvoje su karu. Juk karas vyksta ir Lenkijos kaimynystėje, bet ji sprendžia savo konkurencingumo klausimus, o mūsiškė – ne“, – žodžio kišenėje neieškojo S.Leonavičius.
Pasak jo, ne kas kitas, o vyriausybė privalo priimti sprendimus. „Pasigendame jos lyderystės, todėl kviečiame kurti darbo grupę ir dabar spręsti problemą, kaip verslui išgyventi iki kitų metų pradžios, o tada jau žiūrėti, kokios strategijos imtis ilgesniuoju periodu“, – sakė S.Leonavičius.
Štai ko reikia verslui
Įmonėms reikia ne kompensacijų, bet realios valdžios pagalbos – užfiksuoto elektros energijos tarifo.
Pasak V.Peskovo, prieš dvejus metus buvo nuspręsta parduoti dalį „Ignitis grupės“ akcijų ir už jas gauti 5 mlrd. eurų. Bet buvo parduota trečdalis akcijų, gauta 450 mln. eurų pajamų, o pati „Ignitis grupė“ tapo pelno siekiančia akcine bendrove, kurioje valstybei tepriklauso 70 proc. akcijų.
„Bet koks privatus akcininkas prieštaraus elektros kainų ribojimui, jeigu vyriausybė tai ir pasiūlytų.
Tuo tarpu Estijoje energetikos įmonė išliko valstybės rankose, ir jos vyriausybė prieš kelias dienas nustatė elektros kainos lubas. Šiuo metu kaina ten triskart mažesnė. Vadinasi, tai nepriklauso nuo verslo pajėgų, o yra vyriausybės rūpestis“, – kalbėjo V.Peskovas.
Pasak V.Leonavičiaus, Lietuvoje privalu padaryti tai, ką padarė kaimyninės šalys – užfiksuoti energijos kainą. „Suvokiame, kad tai nesitęs labai ilgai, užtat mums nereikia lengvatinių kreditų – mums reikia tokios elektros kainos, kad galėtume vykdyti sandorius“, – sakė jis.
0,24 euro už kilovatvalandę – tokia elektros kaina įmonėms dar būtų pakeliama našta, kuri leistų subalansuoti ir išlaidas.
Kur nukeliauja PVM?
Ar vyriausybė verslui yra tiesiai šviesiai paaiškinusi, kodėl Lietuvoje tokia brangi elektra ir kodėl ji nedaro nieko, kad pagelbėtų verslui? Užkulisiuose kalbama, esą, valdžia specialiai vilkina laiką, nes tokiu būdų į biudžetą įplaukia milžiniškas PVM, – kuo didesnė sąskaita už elektrą, tuo didesnė ir šio mokesčio dalis.
Pasak V.Lembučio, tai – vienas iš atvejų, kai vyriausybė kalba vienaip, o realybė yra kitokia.
„Atsigręžkime į PVM surinkimo klausimus. Šiu metu oficialiai fiksuojama daugiau nei 20 proc. infliacija, o realiai ji yra gerokai didesnė. Vadinasi, valstybės biudžetas lygiai tokia pačia dalimi pasipildo minėtu mokesčiu.
Štai todėl ir mums pirmiausia kyla klausimas, ar tie pinigai panaudojami tikslingai, kitas klausimas – kur jie panaudojami? Manau, kad tas pats yra ir su PVM, surenkamu už elektrą“, – svarstė V.Lembutis.
„Bet kurios įmonės, ar tai būtų smulkios ar stambios, išmano finansų valdymo principus, tad kas gali paneigti, kad sprendimai iš tiesų vilkinami dėl šios priežasties. Bet tai – politikų reikalas aiškintis.
Mes gi manome, kad šiuo metu svarbiausia spręsti tarifo problemą tam, kad įmonės galėtų išlikti rinkoje ir išsaugoti darbo vietas. Bet dabar mes esame tarsi „lūzeriai“, nebegalintys konkuruoti su kaimynais“, – taip į lrytas.lt klausimą atsakė S.Leonavičius.
Pasak V.Peskovo, jo vadovaujamoje įmonių grupė su vienu iš elektros tiekėjų buvo sudariusi ilgalaikę sutartį, kurioje buvo fiksuota 0,05 euro už kWh kaina. Ji galiojo iki liepos, o dabar elektros energijos kaina paaugo 11 kartų.
„Taip, biudžetą PVM už elektrą smarkiai papildo. Politikams tai – gerai, nes valdžios institucijos tampa „labai geros“, ir kažkam duoda kompensacijas, kažkam jų neduoda.
Bet jeigu verslas pradės žlugti, atsiras dar daugiau bedarbių, ir jie apskritai nebegalės susimokėti už elektrą. O dabar atrodo, kad valdžios institucijos tenori supriešinti gyventojus su verslu“, – sakė jis.
