Neprivažiuoja ir taškas
Kaip portalui lrytas.lt kalbėjo vyras, jis raštiškai ne vieną kartą kreipėsi tiek į Vilniaus rajono savivaldybę, tiek į Rukainių seniūniją, tiek į „Nemėžio komunalininką“ dėl mokestinio įsipareigojimo atleidimo ir įsiskolinimo panaikinimo dėl nevykdomų paslaugų – komunalinių atliekų kaip niekas neišveža, taip ir neišveža.
Atliekų surinkimo įmonė vyrui atsakė, kad šiukšlių išvežti negali, nes yra „neįmanoma dėl blogo privažiavimo“, o savivaldybė vis pakartotinai primena apie įsiskolinimą ir mokestinės pareigos nevykdymą.
Dėl šio nepatogumo vyras priverstas šiukšlių išvežimu rūpintis pats. „Aš privalau savo šiukšles krauti į savo mašiną ir vežti kažkur toli ir pats susitvarkyti“, – teigė jis.
Kaip kalbėjo Raimondas, norėdamas išvežti šiukšles, automobiliu jam tenka įveikti kone 15 kilometrų vien į vieną pusę. Pasiekęs nekilnojamojo turto objektą, kurioje yra deklaruotas, ten esančiuose šiukšlių konteineriuose ir palieka šiukšles. Už jas taip pat sumoka.
Jo teigimu, su Vilniaus rajono savivaldybe susisiekta jau daug kartų, tačiau jiems ši problema nerūpi – atkerta, kad pas vyrą į vienkiemį privažiuoti negali ir siūlo kreiptis dėl lengvatos.
Anot Raimondo, šiukšliavežės vairuotojui reikia įveikti kilometrą miško keliu, tačiau tai tikrai įmanoma. Mat vyras dažnai šia atkarpa važinėja nuosavo automobiliu. Tikina, kad prie pat namo yra privažiavęs ir krovininis sunkvežimis.
Vyro kantrybė trūko 2012 m., kai sąskaitas už tairamą šiukšlių išvežimą nusprendė nebedengti. Jis patikino, kad jei paslauga būtų atliekama, už atliekų išvežimą noriai susimokėtų ir nekiltų jokių problemų. Šiuo metu įsiskolinimo suma savivaldybei siekia virš 500 eurų.
Savivaldybės atstovai Vilniaus rajone gyvenančiam vyrui tik ir kartoja, kad kiekvienas rajono fizinis ar juridinis asmuo privalo mokėti už šiukšlių išvežimą. Tačiau Raimondas pabrėžė, kad iš kitų gyventojų šiukšles juk išveža.
Portalui lrytas.lt susisiekus su Vilniaus rajono savivaldybės atstovais, šia tema Vietinio ūkio ir Statybos skyriai pateikė bendrą savivaldybės ir UAB „Nemėžio komunalininko“ komentarą.
Išties – pabrėžiama, kad „tai Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Savivaldybės teritorijoje“ ir kiekvienas gyventojas privalo mokėti už šią paslaugą.
Teigiama, kad vyras kreipėsi į administraciją dėl skolos panaikinimo bei mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių gavimo, tačiau „Nemėžio komunalininkas“ įvertinęs situaciją nusprendė, kad privažiavimas prie gyventojo namas yra netinkamas.
„Tinkamo atliekų surinkimo transporto, kuris galėtų privažiuoti iki gyventojo namo „Nemėžio komunalininkas“ neturi. Kadangi čia yra pavieniai atvejai nėra tikslinga pirkti mažesnio transporto, tai žymiai pabrangintų rinkliavos mokestį Vilniaus rajono gyventojams“, – rašoma atsakyme.
Dėl pavienių atvejų niekas nesikeis?
Kadangi Raimondas gyvena vienkiemyje, kaimynų aplink beveik nelikę, teritorijoje nemažai miškingų vietų. Tačiau, jo žiniomis, kitiems vienkiemių gyventojams atstumas nuo namo iki konteinerio siekia 100–300 m, o jam – atstumas nenurodytas. Tačiau vyras buvo pateikęs prašymą ir gavęs konteinerį, kuris buvo pastatytas kone 1 km nuo namo, prie asfaltuoto kelio, tačiau atliekos vis tiek neišvežamos.
„Tai sakau – arba jūs sutvarkykite kelią, arba naudokite kitą mašiną, kuri galėtų privažiuoti. Jie visiškai nieko nedaro, o dabar paruošė skolos išieškojimą už šiukšlių išvežimą, nors nė vieną kartą jos nebuvo išvežtos“, – sakė jis.
„Pažymime, kad lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, dydis riboja Vilniaus rajono savivaldybės galimybes asfaltuoti ir remontuoti kelius ir gatves pagal esamą šių darbų poreikį. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rukainių seniūnija pagal finansines galimybes prižiūri savo seniūnijoje esančius vietinės reikšmės kelius ir gatves“, – rašė Vilniaus rajono savivaldybės atstovai pateiktame atsakyme.
Taip pat pabrėžiama, kad dėl infrastruktūros gerinimo svarsto ir sprendimus priima seniūnaičiai seniūnaičių arba išplėstinėje seniūnaičių sueigoje. Objektų sąrašas ir skiriamos lėšos tvirtinamos savivaldybės tarybos.
Savivaldybės pateiktame komentare nurodyta, kad dėl šios vienkiemio gyventojo situacijos jam buvo pasiūlyta kreiptis dėl 70 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatos suteikimo.
Tokia lengvata taikoma fiziniams asmenims, valdantiems, naudojantiems nekilnojamojo turto gyvenamosios paskirties objektus, prie kurių neužtikrintas privažiavimas ir komunalinių atliekų surinkimo konteineriai pastatyti 1 km ir didesniu atstumu, aiškino savivaldybės atstovai.
Tačiau, jų žiniomis, Vilniaus rajono gyventojas tokio prašymo pateikęs nėra, todėl ir toliau kaupiasi skola. Siūloma pakartotinai susisiekti su savivaldybe, o klausimai dėl skolos susidarymo bus nagrinėjami atitinkamose institucijose.
Tačiau Raimondas laikosi savo pozicijos – dėl lengvatos nesikreipė ir nesikreips, nes jam reikia ne to. Vyras pabrėžia, kad kasmet mokėtų reikiamus mokesčius, jei tik šiukšlės būtų išvežtos.
„O kaimynai moka net jei jiems ir neišveža, nes nemėgsta ginčytis su valdininkais. Jei iš manęs išieškos skolą, aš nusiteikęs kreiptis į teismą“, – piktinosi jis.
Visgi jis nerimauja ir dėl kitų gyventojų. Kadangi vyras turi nuosavą automobilį ir gali atliekas išsivežti savarankiškai, jis svarstė, kaip elgtis tiems vienkiemių gyventojams, kurie tokios galimybės neturi.
Skelbiamuose „Nemėžio komunalininko“ komunalinių atliekų surinkimo grafikuose nurodoma, kad 2022 m. liepos–gruodžio mėnesių buitinės atliekos Rukainių seniūnijoje, Varkalabiškės kaime surenkamos kas antrą ketvirtadienį.
Atkreipiamas dėmesys, kad „jeigu paskirtą dieną komunalinės atliekos nebuvo išvežtos dėl atliekų vežėjo kaltės, tada jos bus surenkamos sekančią dieną, todėl prašome palikti konteinerį išstatytą iki sekančios dienos“.
Ką sako teisininkai
Kaip portalui lrytas.lt pabrėžė „ILaw Lextal“ vyresnysis teisininkas Tomas Janušauskis, komunalinių atliekų tvarkymas yra savivaldybės funkcija.
„Savivaldybė šią funkciją ir jos prieinamumą turi užtikrinti kiekvienam gyventojui, kiekvienam namų ūkiui. Tokiu būdu turėtų būti įrengtas konteineris ir užtikrinama išvežimo paslauga“, – komentavo vyresnysis teisininkas.
Jei tai yra labai atitolusi gyvenvietė, turi būti užtikrintas komunalinių atliekų išvežimas keičiant tvarkaraštį ar kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, gali būti suteikiami keli konteineriai, tad komunalinės atliekos yra kaupiamos ilgiau ir išvežamos rečiau, bet didesniais kiekiais. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad kiekviena savivaldybė šį klausimą turėtų išspręsti individualiai, tai yra kompetencijos klausimas.
Daug kas priklauso ir nuo to, kaip elgiasi ir pats objekto savininkas, kiek kartų jis kreipėsi į savivaldybę, kiek gavo ir kokių atsakymų gavo. Pati reakcija į savivaldybės veiklumą ar į įgaliotos institucijos veiksmus turi būti greita – taip tikėtina, kad problema bus išspręsta greičiau.
T.Janušauskis taip pat teigė, kad jei gyventojo namas ar kitas objektas yra nutolęs nors ir 1 km nuo asfaltuoto kelio, paprastai tokiose situacijoje susitariama dėl mišrių atliekų konteinerio pastatymo vietos ir iš ten komunalinės atliekos yra išvežamos pagal sudarytą tvarkaraštį. Taip objekto savininkas yra įpareigotas atvežti konteinerį iki tam tikros vietos, tačiau tai turi susitarti su savivaldybės atstovais.
Kaip kalbėjo pašnekovas, iš savivaldybės pusės gyventojui pateikti sąskaitą ir teigti, jog nieko daugiau padaryti neįmanoma – yra absurdas. Tačiau, jo teigimu, numatytą rinkliavą gyventojams mokėti reikia, tačiau kyla klausimas, kaip elgtis, jei paslaugos negavo ne dėl savo kaltės. Sprendimo būdai priklauso nuo konkrečios situacijos, tad jei su savivaldybe susitarti nepavyksta, lieka kreiptis dėl papildomos teisinės pagalbos.
