„Stebina tai, kad Lietuvos gyventojų indėliai bankuose pastaruosius kelis mėnesius auga nepaisant sparčios infliacijos“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.
Būtent santaupų augimas, ekonomisto vertinimu, signalizuoja, kad gyventojai linkę vis mažiau išlaidauti.
„Tai reiškia, kad dalis žmonių dėl aukštų kainų pradeda taupyti, užšaldyti ir riboti savo vartojimą. Kaupia pinigus būtiniausių prekių ir paslaugų pirkimui“, – mano jis.
Pasak ekonomisto, tai, kad gyventojai vis labiau linkę taupyti, jau pradeda atsispindėti ir mažmeninės prekybos statistikoje.
„Yra daug požymių, kad dabartinė aukšta infliacija žudo vartojimą Lietuvoje. Pavyzdžiui, liepos mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa, automobilių degalų prekyba nukrito 6 proc. Netgi mažmeninė prekyba maisto prekėmis nukrito beveik 9 proc. Tai reiškia, kad žmonės pereina prie mažesnių maisto apsipirkimų, galbūt renkasi pigesnę produkciją, atsisako nebūtiniausių maisto produktų. Taip pat atsisako elektronikos, IT produktų“, – teigė A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, jog šių metų rugpjūčio metinė (2022 m. rugpjūtį, palyginti su 2021 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 22,4 proc.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 26,5 proc., paslaugų – 12,5 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus išaugo 32 proc., rinkos – 20,8 proc.
Rugpjūčio pabaigoje paskelbtais išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2022 m. liepą sudarė 1 mlrd. 590 mln. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m. birželiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,9 proc.
