Aidas Bubinas ant savo namo įsirengė saulės elektrinę. Jis viena iš 20 tūkst., kuriems namų ūkiuose saulė pagamina elektros energiją.
„Pas mane ant stogo tilpo 7,1 kWh. Dar būtų galima kelis modulius pridėti, bet kad kaminas ant jų mestų šešėlį ir jie neefektyviai veiktų. Bet dabartinių visiškai pakankama namų ūkio buitinėms reikmėms, vandens šildymui.
Jei pereičiau prie šildymo elektra ar „oras-vanduo“, tai tiek elektros, kiek pasigaminu, nepakaks. Bet mąstau dar nusipirkti kažkiek nutolusių saulės parko modulių“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo vyras.
Saulėtomis ir šviesiomis dienomis saulės elektrinės dirba puikiai, tačiau ar jos efektyvios per lietų ir apniukusiu oru? „Pačią lietingiausią ir labiausiai apsiniaukusią dieną per du pastaruosius mėnesius mano elektrinė sugeneravo 10 kWh – tai yra vidutinė dienos suvartojimo norma“, – teigia saulės elektrinės savininkas.
Saulės modulių gamintojai išgyvena aukso amžių, jie dirba kasdien trimis pamainomis. Rusijos sukeltas energetikos kainų augimas daug valstybių verčia naudoti atsinaujinančius energetikos šaltinius.
„Didžiausi mūsų užsakovai yra švedai, vokiečiai ir šveicarai. Ketiname plėstis ir į kitas eksporto rinkas – JAV, Italiją, Ispaniją“, – kalbėjo „Solitek“ vadovas Julius Sakalauskas.
Nutolusias saulės elektrines iš vystytojo parkų gali įsigyti ir daugiabučių namų gyventojai. Tai gera investicija, nes esant brangiai elektrai, saulės elektrinės gretai atsiperka. „Saulės elektrinė kainuoja apie 1–1,2 tūkst. eurų už 1 kWh.
Paprastai namų ūkiui reikia tarp 5–10 kWh saulės jėgainei – priklauso nuo to, kiek elektros jis sunaudoja. Tačiau apie trečdalį šios sumos kompensuoja valstybė“, – aiškino J.Sakalauskas.
Lietuvoje pradedamas kurti hibridinis vėjo ir saulės elektrinių parkas. Čia pagaminta elektra bus perduodama tinklams ir kaupiama baterijose.
„Parkas kuriamas dėl to, kad taip elektros perdavimo tinklas bus išnaudojamas efektyviau – jo apkrovimas bus tolygesnis. Toks rezultatas bus dėl to, kad vėjo ir saulės elektrinių gamyba yra nevienalaikiška – saulė elektrą gamina dienos metu ir labiau vasarą negu žiemą, o vėjas dažniau pučia žiemos metu ir kai nešviečia saulė.
Aišku, saulę lengviau prognozuoti nei vėją, tačiau tokiems netolygumams galimas sprendimas yra kaupimo baterijos. Trumpu laikotarpiu, kai yra elektros generacijos perviršis, jį galima kaupti baterijoje, o, kai yra elektros trūkumas, jį galima atiduoti tinklui“, – aiškino „Ignitis“ Atsinaujinančios energetikos vadovas Lietuvai Giedrius Meškelė.
Gyventojai taip pat gali nusipirkti saulės elektrines iš vystytojo parkų. Kompensacijoms įsigijusiems nutolusių saulės elektrinių dalį skirta 20 mln. eurų, dabar panaudota tik pusė skirtų lėšų.
