„Formuojasi klaidinga nuomonė, kad liberalizavimas yra aukštos kainos, liberalizavimo pabaiga arba sustabdymas – mažos kainos. Tai reikėtų sieti ne su pačiu liberalizavimu kaip veiksmu, o pirmiausiai su tuo, kokias kompensacijas esam pasirengę mūsų žmonėms taikyti, subsidijuoti elektrą, kiek ketiname tam išleisti viešųjų pinigų“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Nausėda.
„Prioritetas ir turėtų būti visų valdžios institucijų, įskaitant visas partijas, ir valdančiąsias, ir pozicijoje, privalome pergyventi šį sudėtingą laikotarpį, kai ir dėl to, kad generacijos Lietuvoje trūksta, ir dėl bendrų rinkos tendencijų kainos yra nepaprastai aukštos ir dėl tos priežasties žmonės patiria didžiulę finansinę naštą ir patirs ateityje“, – pridūrė jis.
G. Nausėda teigė, kad ir su premjere Ingrida Šimonyte aptarė, jog elektros kainų kompensavimas yra prioritetas, o „visi kiti prioritetai gali palaukti“.
„Labai tikiuosi, kad dar prieš biudžeto svarstymą mes visi vieningai sutarsime, kad susilaikykime nuo tų dalykų, kurie nėra patys būtiniausi ir skirkime didžiausią dėmesį mūsų žmonėms susidoroti su energijos kainų šoku“, – sakė G. Nausėda.
Anot jo, liberalizavimas bus atidėtas, kad liktų laiko apsispręsti, kol bus sukurta daugiau konkurencijos ir šalis pati pradės gaminti daugiau energijos. Tuo metu subsidijos reikalingos šiemet, o labiau – kitąmet.
Premjerė I. Šimonytė šią savaitę teigė, kad šilumos, elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. G. Nausėda neprognozavo, kiek tam reikės pinigų.
„Tai priklausys nuo energijos kainų prognozių ir realios situacijos, tačiau tai bus gerokai daugiau nei mokėjome iki šiol, nes turėsime dar, be kita ko, pasirūpinti ir tais žmonėmis, kurie iki šiol nepasirinko tiekėjo, dabar yra jau pasirinkti jį galės tik didesnių kainų aplinkoje ir negalime jų palikti likimo valioje“, – sakė prezidentas.
„Nenoriu sakyti apie milijardus, tikrai gerokai daugiau nei 160 mln., kuriuos mokėjome iki šiol. Bet turime kitose vietose pasispausti, kad išsaugotume finansinę discipliną tiek, kiek tai yra įmanoma“, – teigė G. Nausėda.
G. Skaistė kompensacijas žada tik nuo 2023 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.
„Šiandien pasakyti, kaip atrodys kainos ateinantį šildymo sezoną, yra sunku, atliekami įvairūs skaičiavimai ir tuomet, kai rugsėjo viduryje bus atnaujintos ekonominės projekcijos, aiškiau matysime, kaip atrodo šilumos rinka ateinantį laikotarpį ir tuomet tie sprendimai bus priimti“, – BNS trečiadienį sakė finansų ministrė.
„Manau, kad rugsėjo viduryje turėtume turėti sprendimą, kokie algoritmai bus daromi ateinantį šildymo sezoną“, – pridūrė ji.
G. Skaistės teigimu, bet kokiu atveju premjerės pažadėto iki milijardo eurų kompensacijų gyventojai sulauks ne anksčiau kaip 2023 metais.
„Šiuo metu tiek dujų, tiek elektros visuomeninio tiekimo kainos yra nustatytos pusei metų iki 2022 metų pabaigos, taip pat kiti sprendimai, kurie buvo padaryti dėl infliacijos švelninimo, tik dabar pasiekė ekonomiką: padidintos pensijos nuo birželio, energijos kainų kompensavimas nuo liepos, kitos paramos verslui priemonės startuoja tik dabar“, – sakė G. Skaistė.
„Todėl visi kiti nauji skaičiavimai, kiti kompensacijų mechanizmai yra skaičiuojami kitiems metams, kitam sezonui, kuomet nuo sausio 1-osios VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS) vėl nustatinės naujas kainas“, – pridūrė finansų ministrė.
Elektros ir gamtinių dujų kainų kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinta gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.
G.Skaistė neatsakė į klausimą, ar pensijos ir kitos išmokos šiemet dar kartą bus didinamos, teigdama, kad socialinės išmokos šiemet jau buvo rekordiškai padidintos.
„Visos socialinės išmokos šiemet, lyginant su 2021 metais, augo 15 proc., todėl tai turėtų padėti išlaikyti žmonių perkamąją galią, tuo tarpu didžiausios problemos visgi yra energetikos sektoriuje ir čia Vyriausybė jau įdėjo milžiniškas lėšas tam, kad būtų galima stabilizuoti kainų augimą“, – sakė ministrė.
„Matome, kad Rusija bando šokdinti visas Europos Sąjungos šalių vyriausybes, darydama įtaką tarptautinėms rinkoms, kad dujų kainos būtų itin aukštos ir tie socialiniai neramumai, kurie jaučiami įvairiose šalyse, yra susiję su sąmoningais Rusijos veiksmais. Todėl tam, kad būtų išlaikyta socialinė ramybė, reikalingi sprendimai būtent energetikos sektoriuje“, – BNS aiškino finansų ministrė.
Premjerė Ingrida Šimonytė prieš mėnesį teigė neatmetanti, kad rudenį atsižvelgiant į gamtinių dujų ir kito šildymui kūrenamo kuro kainas bus dar kartą tikslinamas šių metų valstybės biudžetas. Pasak jos, Vyriausybė pasiūlys antiinfliacinį planą, o jo prioritetas bus energetikos kainos, tuo metu nei PVM maisto produktams, nei akcizų degalams neplanuojama mažinti.
Dar anksčiau liepą I.Šimonytė sakė, kad diskusijose su opozicija rugpjūtį bus svarstoma dėl papildomų paramos priemonių, padedančių žmonėms ir verslui išgyventi esant itin aukštai infliacijai šių metų rudenį bei kitais metais.
Antradienį I.Šimonytė teigė, kad elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų. Jo projektą Vyriausybė jau rengia ir tik jį parengusi ketina pristatyti prezidentui G.Nausėdai ir Seimo opozicijai. Pasak premjerės, energetikos kainų suvaldymas bus pagrindinis prioritetas kitų metų valstybės biudžete.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai, o apie 200 mln. eurų padalinama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams.
