Dar antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys pranešė, kad trečiasis mažmeninės elektros rinkos liberalizavimo etapas bus atidėtas mažiausiai metams. Tačiau biržoje elektros energijos kainai pašokus į rekordines aukštumas ir net pritrūkus elektros, D.Kreivys pažadėjo rugsėjį pristatyti planą, kaip vartotojams būtų galima taupyti elektrą.
R.Lapinskas priminė, kad biržoje elektros kaina aukšta dėl to, kad Lietuva pati elektros energijos pagamina tik iki 30 proc., o 70 proc. importuoja.
Nors pastaruoju metu buvo stiprinamos jungtys su Švedija, Lenkija, kad galėtume būti didesnės rinkos dalimi ir tai leistų šiek tiek suvienodinti kainas, vasaros karščiai parodė, kad tokiais orais dalis elektros persiuntimų veikti tiesiog negali.
„Vietoje 700 megavatų galios kabelio galime panaudoti, pavyzdžiui, tik 600 megavatų“, – teigė R.Lapinskas.
Jis aiškino, kad būtent todėl Lietuvoje susidarė elektros deficitas, o tada pakilo ir elektros kaina biržoje, mat suveikė pasiūlos ir paklausos dėsnis.
„Tada ir susidarė tokia situacija, kad elektra, nors ir nedidelis jos kiekis, buvo nupirkta už didžiulę, visų laikų rekordinę kainą“, – kalbėjo pašnekovas.
Nors, anot jo, ši situacija žalos sistemai nepadarė, tačiau parodė, kad Lietuva nėra atlikusi „namų darbų“ bei priima sprendimus, kurie gero neatneša. Vienas pavyzdžių, jo manymu, yra elektros rinkos liberalizavimas.
„Jau prieš kelerius metus kalbėjome, kad galbūt valstybei reikėtų užtikrinti minimalią elektros energijos kainą, nes nuo to priklauso paslaugų, prekių kaina. Tai nėra paprasta prekė, bet kokiu atveju tai yra dalinai reguliuojamas verslas. Netgi liberalizavimo atveju dalis energijos kainos dedamųjų yra reguliuojama, pavyzdžiui, skirstymo ar persiuntimo paslauga“, – aiškino R.Lapinskas.
Be to, energetikos eksperto teigimu, keista matyti „Perlas Energija“ situaciją, kada atsakomybės mechanizmas nebuvo sukurtas. Taip pat jam buvo keista išgirsti ir energetikos ministro Dainiaus Kreivio kreipimąsi į „Nord Pool“ biržos atstovus, siekiant išaiškinti, ar algoritmas, kuriuo vadovaujasi birža, yra teisingas. Tai, jo manymu, dar kartą parodo, kad „namų darbų“ niekas neatliko.
„Tikrai keista ir nesuprantama, kodėl biržos kaina siekia 4 tūkst. eurų už MWh, o mūsų gamintojų pigesnius pasiūlymus atmeta. Tai yra keisti dalykai“, – netylėjo pašnekovas.
Visgi gyventojai gali ir patys taupyti: vakare pasidomėti, kokia elektros kaina bus kitą dieną, pasiskaičiuoti, kada pigiau įkrauti elektromobilį, atlikti kitus darbus.
„Jei jau einame elektros rinkos liberalizavimo keliu, turime vartotoją ir edukuoti, sudaryti jam galimybes nesunkiai sekti kainas, skaitikliai turėtų būti valandiniai. Galbūt tada atsirastų galimybė tais laikotarpiais, kada elektra itin brangi, visiškai nevartoti energijos. Valstybė galėtų brangiais periodais apriboti elektros krovimų stotelių galią, kad elektromobiliai krautųsi lėčiau, sunaudotų ne tiek daug elektros“, – patarė jis.
R.Lapinskas svarsto, kad reikėtų ir specialių darbuotojų bei konsultantų, kurie net ir nutolusioje gyvenvietėje esančiam pensininkui paaiškintų, kokia šiuo metu yra situacija elektros rinkoje ir kokie pasirinkimai galimi.
„Energetikos ministeriją raginu kreiptis į specialistus, ekspertus ir prieš atliekant veiksmus labiau pasitarti. Kai kūrėme Nacionalinės energetikos strategiją 2007–2008 m., 2012–2013 m., turėjome didžiulę konsultantų grupę, vyko diskusijos ir tokiu būdu sugebėjome parengti subalansuotas strategijas“, – dėstė R.Lapinskas.
Jo teigimu, jau ne viena politikų kadencija tokią praktiką yra pamiršusi.
