Skirtumai tarp kitų tiekėjų pasiūlymų „Perlas Energija“ klientams – ploni kaip siūlas: štai kuo viliojami gyventojai

„Kol kas niekur nebėgsiu, pažiūrėsiu, kuo viskas baigsis“, – įmonės „Perlas Energija“ klientas Viktoras pastaruoju metu sugebėjo išsaugoti ramybę.

Šiaip ar taip, laiko sutarčiai nutraukti dar yra. Nuo rugpjūčio 5-osios tam skirtas mėnuo. Tad vyras stebi, kokius pasiūlymus teikia kiti elektros rinkos dalyviai.

O jie ypač aktyvūs ir vieni per kitus ėmė vilioti bendrovės „Perlas Energija“ klientus skubindami kuo greičiau apsispręsti.

Piršdamas trejų metų sutartis vienas „Perlo“ konkurentų vienai laiko zonai siūlo fiksuoti 0,382 euro už kilovatvalandę (kWh) kainą, kitas – 0,395 euro. Trečias poros metų sutartyje siūlo fiksuoti 0,3875 euro už kWh kainą.

Taigi pasiūlymų skirtumas – plonas kaip siūlas, o jose fiksuota kaina nedaug skiriasi nuo esančios biržoje.

Vakar „Nord Pool“ biržoje elektros energijos MWh kaina siekė 343 eurus (0,343 už kWh). Tačiau ji nuolat svyruoja. Nuo rugpjūčio pradžios didžiausia ji buvo 8 dieną – pakilo iki rekordinių 516 eurų už MWh. Rugpjūčio 4-ąją ji sudarė 454 eurus, o po to kelias dienas buvo smuktelėjusi.

Matydamas biržos kainų ant menčių paguldytą „Perlas Energiją“ artimiausias jos konkurentas „Ignitis“ pareiškė teikiąs išskirtinį pasiūlymą, kuris galios tik iki rugpjūčio 28-osios.

Įmonė aiškino, kad sudarius 40 mėnesių sutartį nuo rugsėjo iki gruodžio imtinai naujieji klientai už elektros energijos kilovatvalandę (kWH) mokėtų 0,24 euro. Tokia kaina susidaro pritaikius 0,09 euro dalinę valstybės kompensaciją bei specialią „Ignitis“ nuolaidą.

Tuomet, kai nuo 2023-iųjų sausio kompensacijos nebeliks, trejus metus būtų taikoma 0,395 euro už kWh kaina.

„Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas aiškino, kad dėl įtemptos situacijos rinkoje sudėtinga pasiūlyti dar patrauklesnių fiksuotos kainos planų, tačiau įmonė esą gali taikyti nuolaidą, kuri finansuojama iš didėjančių pinigų srautų įmonei priklausančiuose Lenkijos vėjų parkuose.

„Kitos Baltijos šalys, liberalizuodamos elektros rinką, irgi neišvengė panašių atvejų, nes ne visi rinkos dalyviai sugebėjo joje veikti. Mums paprasčiau, nes patys gaminame elektrą“, – teigė Latvijos įmonių grupei „Latvenergo“ priklausančios bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Anot jo, biržoje kainos nuolat kinta ir yra sunkiai prognozuojamos, tad įmonė skubina konkurento klientus iki rugpjūčio 18 dienos sudaryti su ja sutartis ir taip išvengti biržos kainos bei nežinomybės.

„Elektrum Lietuva“ siūlo trejų metų sutarties planą – 0,382 euro už kilovatvalandę (kWh). Kainą užfiksavus 36 mėnesiams, šių metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais, pritaikius valstybės suteikiamą 9 centų kompensaciją, elektros energijos kaina sudarytų 0,292 euro už kWh, o jau nuo sausio, likusius 32 mėnesius, galiotų 0,382 euro už kWh kaina.

Anot M.Grigo, treji metai – optimalus terminas. Per tiek laiko Lietuvoje atsiras daugiau ir įvairesnės – vėjo, saulės – elektros energijos gamybos ir tai suteiks galimybę kainoms mažėti.

Vėjo energiją tiekianti estų valdoma įmonė „Enefit Lietuva“ laikosi nuošaliau – pažadais nesižarsto. Ji šiuo metu siūlo tris planus, kurių vienas numato kainą fiksuoti porai metų.

Vienos laiko zonos elektros kaina pagal jį pirmus tris mėnesius būtų 0,3865 euro už kWh. Vėliau, kai neliks nuolaidos, ji sieks 0,3875 euro.

Pasirenkantiems planą, kuriame elektros kaina fiksuojama 72 mėnesiams, nurodomas vienos laiko zonos tarifas – 0,26 euro už kWh.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) specialistų teigimu, liepos mėnesio vidutinė biržos elektros kaina (305 eurai už MWh) Lietuvoje yra didžiausia per visą dalyvavimo biržoje laikotarpį nuo 2013 metų.

Per pastaruosius tris mėnesius ji išaugo daugiau nei 2,5 karto.

Tai lėmė tiek Rusijos karas Ukrainoje ir Europos energetinis šantažavimas, tiek įprasti, daugiamečiai veiksniai.

Įvertinusi dabartinius tiekėjų taikomus planus ir juose užfiksuotą mokėjimo tarifą, LEA apskaičiavo, kokia yra prognozuojama sąskaita, kai per mėnesį suvartojama 150 kWh energijos. 150 kWh – tai statistinis vieno būsto suvartojamas kiekis.

LEA rūgpjūčio 9 d. skaičiavimu, be jokių papildomų nuolaidų „Elektrum Lietuva“ sąskaita, apskaičiuota pagal vienos laiko zonos tarifą, būtų 63,51 euro, „Enefit“ – 72,14 euro, „Ignitis“ – 83,7 euro, „Garantinio tiekimo“ – 83,3 euro.

Įvertinusi tiekėjų planus su nefiksuota elektros energijos 1 kWh kaina, LEA apskaičiavo ir tai, kokia gi būtų sąskaita, jeigu už 150 kWh reikėtų mokėti kainą, susietą su „Nord Pool“ birža.

Mažosios bendrijos „Birštono elektra“ klientai už liepą mokėtų 72,44 euro, „EGTO energija“ – 72,44 euro, „Elektrum Lietuva“ – 73,98 euro, „Enefit“ – 72,44 euro, „Ignitis“ – 70,67 euro, „Perlas Energija“ – 73,05 euro. Taigi didžiausias sąskaitų skirtumas nesiekia nė 3 eurų.

„Sutartyse, kurias su „Perlas Energija“ elektros tiekėju yra pasirašę klientai, aktualūs du punktai. Viename jų teigiama, kad bendrovė turi teisę vienašališkai keisti sutarčių sąlygas, įskaitant kainą. Kitas numato, kad vartotojas, nesutinkantis su sutarties pakeitimais, turi teisę sutartį nutraukti.

Civilinis kodeksas apibrėžia nesąžiningas sutarčių su vartotojais sąlygas.

Kodekse numatyta, kad sutarties sąlyga, leidžianti tiekėjui vienašališkai keisti kainas, nesąžininga būtų tik tuo atveju, jeigu vartotojui nebūtų suteikta teisė atsisakyti sutarties.

Tad „Perlas Energija“ klientai kainos keitimo atveju turi du pasirinkimus: jie gali arba sutikti su gautu bendrovės pasiūlymu ir pirkti elektrą pagal naująjį planą, arba nesutikti ir sutartį nutraukti.

Greta minėtų punktų, apibrėžiančių tiekėjo teisę keisti sutarties sąlygas, yra ir sutarties punktas, kuris numato bendrovės pareigą informuoti vartotojus apie būsimus sutarties sąlygų pakeitimus.

Jo paskirtis yra informuoti vartotoją apie jo teises sutarties keitimo atveju, tačiau pačių vartotojų teisių nenustato. Kaip minėta, pagal kitus sutarties punktus vartotojas kainos keitimo atveju turi teisę tik nutraukti sutartį.

Tačiau teisė nesutikti su kainos (kainodaros) pakeitimais, bet sutarties nenutraukti sutartyje nėra numatyta.