„Matome, kad energetikos kainos banguoja ir kyla tiek globaliai, tiek Lietuvoje. Matome, kad elektros kaina liepą pabrango beveik 60 proc., dujos 64 proc. Tai yra didžiulis augimas. Visą tai matant sunku įsivaizduoti, kad tas laikinas elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas nebūtų pratęstas dar keletui mėnesių“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo V.Augustinavičius.
Prezidentūros Socialinės ir ekonomikos politikos grupės patarėjo teigimu, elektros kompensacijas galima tobulinti dviem aspektais. Pirmiausiai, anot V.Augustinavičiaus, šias kompensacijas būtina nukreipti taikliau, netaikant jų absoliučiai visai suvartojamai energijai.
„Laikinos kompensacijos už dujas ir elektrą būtų mokamos ne už bet kokį suvartotą energijos kiekį, bet reikia atsižvelgti ir į tai, ką sako Europos Komisija, kad visai Europai reikia taupyti. Dėl to kompensacija galėtų galioti iki tam tikrų normatyvų, tokiu būdu ištaisant mechanizmo ne taiklumo spragą“, – aiškino jis.
Tuomet, jeigu atsirastų maksimalūs normatyvai, nuo kurių nebetaikoma ši kompensacija, Prezidentūros vertinimu, būtų galima padidinti ir kompensacijos dydį. Tačiau prezidento patarėjas neįvardino konkrečios tokios kompensacijos sumos, kurią, anot jo, turėtų nustatyti atsakingos institucijos, remiantis rinkos duomenimis.
„Tuomet būtų prasminga didinti patį kompensavimo dydį. Padaryti jį didesnį, negu 9 centai už kilovatvalandę“, – tvirtino V.Augustinavičius.
Pastarąją savaitę Lietuvoje elektros kaina augo 20 proc., dujų kainos taip pat toliau išliko aukštos, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūros (LEA) specialistai.
Vidutinė liepos 29 d. – rugpjūčio 4 d. elektros kaina Lietuvoje buvo 395 EUR/MWh arba 20 proc. didesnė nei liepos 22–28 d., kai ji siekė 330 EUR/MWh. Latvijoje kainos buvo tokios pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 37 proc. iki 314 EUR/MWh.
Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 9,64 proc. Mažėjo beveik visa gamyba (vėjo, saulės, šiluminių elektrinių), išskyrus hidroelektrinių, kurių gamyba augo 28 proc., pažymima Lietuvos energetikos agentūros apžvalgoje. Importuojama elektros dalis padidėjo nuo 63 proc. iki 67 proc. viso poreikio.
