Taip pat siūloma nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. eurų padidinti ribą atsiimti sukauptas pensijų lėšas vienkartine išmoka ir nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. padidinti sumą, nuo kurios asmenys turės įsigyti anuitetą.
Tokias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas sako, kad šiuo metu susiklostė paradoksali situacija, jog asmenys, neišreiškę savo valios dėl pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, yra automatiškai įtraukiami kaupti.
„2022 metais asmenys, atsisakę prisijungti prie antrosios pakopos pensijų fondų prieš trejus metus, yra vėl automatiškai traukiami, nors jie dalyvauti jau yra atsisakę. Tai perteklinė ir nereikalinga nuostata, sukurianti beprasmę administracinę naštą Lietuvos pensijų sistemos dalyviams. (...)
Antros pakopos pensijų fondams šiuo metu yra sukurtas dirbtinis monopolis ir automatiškai paskirstomi savo valios neišreiškę pensijų sistemos dalyviai ir jų pervedamos lėšos. Tokio tipo antros pakopos pensijų fondai tenkina tik bankų ir finansinių institucijų interesus ir dėl šios priežasties pensijų sistemos dalyviai turi turėti absoliučią ir nekvestionuojamą teisę pasitraukti ir nedalyvauti joje.
Šiuo metu, praleidę progą atsisakyti pensijų kaupimo antroje pakopoje asmenys yra verčiami aiškintis ir nurodyti „svarbias priežastis“, kodėl norima pasitraukti iš antrosios pakopos bei nebekaupti antrojoje pakopoje.
Reikalaujant pateikti priežastis grįžimui į valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą sukuriama perteklinė administracinė našta Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) ir ribojamos pensijų sistemos dalyvių teisės rinktis ir keisti savo pasirinkimą“, – aiškinamajame dokumento rašte sako G. Paluckas.
Šiuo metu įstatymas numato, kad atsisakyti kaupimo antrojoje pensijų pakopoje galima tik įrodžius „svarbias priežastis“, kurias svarsto VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
